Naujausi pranešimai apie galimus pažeidimus pasirodė agentūrai imantis didesnio vaidmens patruliuojant ES sienas.

Migracija – visoje ES aštri tema ir šūkis, telkiantis kai kuriose šalyse vis reikšmingesne politine jėga tampančius kraštutinius dešiniuosius.

F. Leggeri darbas – užtikrinti, kad šiuo metu stiprinama FRONTEX būtų pajėgi griežčiau kontroliuoti Europos sienas. Tam agentūrai skiriamas vis didesnis biudžetas.  

Tačiau jos vadovas prancūzas susilaukia vis daugiau kaltinimų tiek dėl migrantų stabdymo metodų, tiek dėl pažeidimų, susijusių su agentūros lėšų panaudojimu.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) FRONTEX atžvilgiu vykdo tyrimą dėl įtariamo neteisėto iš Turkijos į Graikijos vandenis atvykstančių migrantų deportavimo.

Europarlamentarai ir aktyvistai dėl šių operacijų paragino F. Leggeri atsistatydinti, tačiau šis atsisakė tą padaryti, sakydamas, kad jo vadovaujama agentūra atlieka svarbiausią vaidmenį kovoje su prekyba žmonėmis.

„Vyksta tyrimai ir normalu, kad turime pranešti politinei valdžiai. Mes tampame policijos pajėgomis“, – Prancūzijos radijui „Europe 1“ sakė jis.

Didesnį nerimą asmeniškai F. Leggeri turėtų kelti kaltinimai pažeidimais naudojant agentūros lėšas ir netinkamu elgesiu su darbuotojais.

Vokietijos transliuotojo ZDF, Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ ir lobistų pastangas daryti įtaką ES teisėkūrai stebinčios grupės „Corporate Europe Observatory“ paviešinti dokumentai rodo, kad, kaip teigiama, FRONTEX palankumo siekia dešimtys gynybos ir technologijų pramonės lobistų, o tokia veikla prieštarauja ES skaidrumo taisyklėms.

Anksčiau kitos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad po OLAF tyrėjų FRONTEX būstinėje Lenkijos sostinėje Varšuvoje atliktų kratų kilo įtarimų sukčiavimu ir priekabiavimu prie darbuotojų.

Pasak Prancūzijos dienraščio „Liberation“ ir Vokietijos „Der Spiegel“ pranešimų, tyrėjai, be kita ko, nagrinėja sutartį su vienu iš Lenkijos IT paslaugų teikėjų, kurioje, teigiama, gausu pažeidimų.

Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) penktadienį pareiškė, kad naujausi pranešimai „kelia didelį susirūpinimą“ dėl FRONTEX, kuri „bus didžiausia ES agentūra su daug galių“.  

„Mums reikia stiprios, tvirtos ir gerai veikiančios FRONTEX“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

2019 metais padidinus FRONTEX įgaliojimus, planuojama, kad iki 2027-ųjų ji turės 10 tūkst. agentų, kurie bus tiesiogiai įdarbinti agentūroje, o ne komandiruoti valstybių narių.

FRONTEX valdyba, kurią sudaro ES šalių ir Europos Komisijos atstovai, sudarė darbo grupę, kuri tirs kaltinimus agentūrai. 

Sausio pabaigoje FRONTEX sustabdė operacijas Vengrijoje. Tokį beprecedentį žingsnį agentūra žengė ES teismui paskelbus, kad šalis pažeidė įstatymus, užkirsdama kelią kai kuriems migrantams prašytis prieglobsčio.