Ši Kaukazo šalis yra tradicinė Rusijos sąjungininkė, tačiau jos ryšiai pašlijo po to, kai istorinis priešas Azerbaidžanas rugsėjį užėmė ginčijamą Kalnų Karabacho teritoriją.

Jerevanas teigia, kad Maskva nepadarė pakankamai, kad sustabdytų žaibišką Azerbaidžano puolimą, kurio metu Baku pirmą kartą per kelis dešimtmečius susigrąžino separatistinio Kalnų Karabacho kontrolę.

Buvusi sovietinė Armėnija praėjusį mėnesį supykdė Kremlių prisijungdama prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), kuris išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu.

Briuselyje vykusiame susitikime su Armėnijos užsienio reikalų ministru J. Borrellis teigė, kad abi šalys „nusprendė pradėti rengti plataus užmojo naują Europos Sąjungos ir Armėnijos partnerystės darbotvarkę“.

„Šiuo sprendimu duodamas aiškus ženklas, kad esame abipusiai suinteresuoti nauju strateginiu mūsų santykių etapu“, – sakė ES vyriausiasis diplomatas.

J. Borrellis teigė, kad su Armėnija tariamasi pradėti derybas dėl vizų režimo liberalizavimo ir dedamos pastangos stiprinti šalies atsparumą.

Prancūzija, turinti didelę armėnų diasporą, siekia glaudesnių ES ryšių su Jerevanu.

Tikėtina, kad Maskva, kuri 2014 metais pradėjo konfliktą Ukrainoje, kad užkirstų kelią jos suartėjimui su ES, bet kokius veiksmus, kuriais siekiama stiprinti santykius, sutiks šaltai.

Armėnijoje esančiose karinėse bazėse vis dar dislokuota tūkstančiai Rusijos karių.