Europos Komisija, ES 28 valstybių vykdančioji institucija, turėtų pareikšti, kad Turkija privalo iki liepos mėnesio įgyvendinti daugiau priemonių, kurių reikia norint be vizų patekti į Šengeno erdvę, antradienį sakė šaltiniai.

Ankara reikalauja bevizio režimo mainais už migrantų, kurie patenka į Graikiją, sugrąžinimą pagal prieštaringai vertinamą kovą pasirašytą susitarimą, kuriuo buvo siekiama pažaboti į Europą plūstančių migrantų srautą, didžiausią po Antrojo pasaulinio karo.

ES valstybės ir Europos Parlamentas dar turi pritarti bevizio režimo planui, kai jį patvirtins Komisija. Tai nebus lengva, kadangi daug šalių reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje.

„Komisija pateiks planą įtraukti Turkiją į sąrašą šalių, kurios yra atleistos nuo vizų“, – sakė šaltinis, pridurdamas, kad iki šiol Turkija atitinka tik „64 iš 72 reikalavimų“, todėl pritarimas gali būti su tam tikromis sąlygomis.

Turkija turi atitikti 72 reikalavimus – nuo biometrinės identifikacijos pasų iki pagarbos žmogaus teisėms, kurie buvo iškelti per pirmas Briuselio ir Ankaros derybas dėl 90 dienų trukmės bevizių kelionių leidimo Šengeno erdvėje.

Turkija reikalauja, kad ES laikytųsi savo pažadų, kuriuos Ankara laiko dideliu savo laimėjimu sutartyje, pasirašytoje per viršūnių susitikimą kovo 18 dieną.

Tačiau Vokietija ir Prancūzija siūlo įvesti vadinamąjį „greitojo atsitraukimo mechanizmą“ trečiųjų šalių piliečių bevizėms kelionėms sustabdyti. Toks mechanizmas leistų atšaukti Turkijai bevizį režimą, jeigu daug turkų neteisėtai liktų ES šalyse arba daugybė Turkijos piliečių paprašytų prieglobsčio Bendrijoje.

Trečiadienį ES taip pat duos Šengeno zonoje esančioms šalims leidimą pratęsti sienų kontrolę, kuri buvo įvesta dėl migrantų krizės ir teroro išpuolių.

Tokio sienų kontrolės pratęsimo prašo Vokietija, Prancūzija, Austrija, Danija ir Švedija, kurios sako, kad padėtis pasienyje yra „ypatingai nepastovi“.

Taip pat trečiadienį ES turėtų paskelbti pataisytas prieglobsčio suteikimo taisykles, siekiant šalims tolygiau paskirstyti atsakomybę už į Europą atvykstančius migrantus ir pabėgėlius.

Dabar galiojančios vadinamosios Dublino taisyklės laikomos atgyvenusiomis ir nesąžiningomis tokioms šalims kaip Graikija, nes būtent į jas atvyko dauguma iš 1,25 mln. sirų, irakiečių, afganų ir kitų migrantų, pasiekusių Europą per praėjusius metus.

Dublino taisyklės įpareigoja migrantus registruotis ES šalyje, į kurią jie pirmiausiai atvyksta, o jeigu iškeliauja į kitas Bendrijos šalis, jie turėtų būti grąžinami.

Tačiau 2015-aisiais susiklosčiusi padėtis parodė, kad tų taisyklių neįmanoma laikytis, kai Graikiją, vieną neturtingiausių ES narių, užplūdo migrantai, norintys gauti prieglobstį Vokietijoje ir kitose turtingose Bendrijos šalyse.

Kaip pranešė „Financial Times“, šalims, kurios nepriims joms skirto migrantų skaičiaus, gali būti skirta 250 tūkst. eurų bauda už kiekvieną asmenį, kurį jos atsisako priimti.