Pereiti į pagrindinį turinį

ES vadovai išreiškė palengvėjimą „draugui“ pakeičiant D. Trumpą

Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai trečiadienį išreiškė palengvėjimą dėl to, kad Baltuosiuose rūmuose vėl turės „draugą“, Joe Bidenui (Džo Baidenui) juose pakeičiant Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

Ursula von der Leyen
Ursula von der Leyen / Scanpix nuotr.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sakė, kad reikėtų pasinaudoti proga ir suformuoti naują demokratinių galių „steigiamąjį paktą“.

Europos Parlamente prie jo prisidėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kuri taip pat kreipėsi į europarlamentarus likus kelioms valandoms iki J. Bideno inauguracijos.

„Ši sena ceremonija ant JAV Kapitolijaus laiptų pademonstruos Amerikos demokratijos sugebėjimą atsigauti ir bus didžiulis įrodymas, kad vėl, po ilgų ketverių metų, Europa turi draugą Baltuosiuose rūmuose“, – sakė ji.

Tačiau, pasak EK pirmininkės, tai, kad milijonai amerikiečių balsavo už D. Trumpą, o kai kurie jų sausio 6 dieną dėl jo šturmavo Kapitolijų, turėtų būti perspėjimas.

„Prezidentas Trumpas po kelių valandų gali tapti istorija, bet jo šalininkai lieka. Per rinkimus daugiau kaip 70 mln. amerikiečių balsavo už Trumpą, – pažymėjo U. von der Leyen. – Keli šimtai jų vos prieš kelias dienas šturmavo Kapitolijų Vašingtone, Amerikos demokratijos širdį.“

„Tikrai taip viskas ir atrodo, kai žodžiai virsta darbais, kai neapykantos kalba ir melagienos tampa realiu pavojumi demokratijai“, – pridūrė ji.

„Absurdiškos fantazijos“

„Nors čia įsitvirtinusi nusistovėjusi demokratija, negalime manyti, kad esame apsaugoti nuo tokių reiškinių“, – sakė EK vadovė, kuri JAV vykusias riaušes palygino su nesenu vokiečių aktyvistų bandymu įsiveržti į Reichstagą Berlyne protestuojant prieš koronaviruso stabdymo priemones.

Ji taip pat paminėjo britų parlamentarę Jo Cox (Džo Koks), kurią kraštutinių dešiniųjų aktyvistas nužudė likus kelioms savaitėms iki JK nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos.

„Žinoma, Kapitolijaus šturmas kai kuo skiriasi, bet ir čia yra žmonių, kurie jaučia skriaudą ir pyktį“, – įspėjo ji.

Europiečiai turėtų saugotis „žmonių, tvirtai besilaikančių nevaldomų sąmokslo teorijų, kurios dažnai būna painūs visiškai absurdiškų fantazijų kratiniai“, sakė U. von der Leyen.

Ch. Michelis, kuris tikisi neilgai trukus priimti J. Bideną ES ir JAV viršūnių susitikime lygiagrečiai vykstant NATO susitikimui Briuselyje, kalbėjo kiek optimistiškiau.

„Įstatymas, tvarka ir demokratija nugalėjo šį gėdingą bandymą panaikinti rinkimus. Amerikos demokratija įrodė savo jėgą ir gebėjimą atsigauti“, – sakė jis.

„Kurkime naują steigiamąjį paktą dėl stipresnės Europos, dėl stipresnės Amerikos ir dėl geresnio pasaulio“, – pridūrė jis.

Maskva: Rusijos ir JAV santykiai priklausys nuo J. Bideno

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad tikimybė kaip nors pagerinti įtemptus Maskvos ir Vašingtono santykius priklausys nuo Joe Bideno (Džo Baideno), besiruošiančio stoti prie Baltųjų rūmų vairo.

Jungtinės Valstijos neseniai apkaltino programišius, esą remiamus Kremliaus, surengus plataus masto kibernetinę ataką, per kurią buvo įsilaužta į amerikiečių valstybės institucijas. Tie kaltinimai papildė ilgą abiejų buvusių Šaltojo karo varžovių nesutarimų sąrašą.

„Rusija gyvens, kaip gyveno šimtus metų: siekdama gerų santykių su JAV“, – patikino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ar Vašingtonas stengsis pasiekti tą patį tikslą, „priklausys nuo pono Bideno ir jo komandos“, pridūrė D. Peskovas.

Nepaisant nesutarimų dėl konfliktų Ukrainoje ir Sirijoje, taip pat Maskvai mestų kaltinimų kišimusi į JAV rinkimus ir kibernetinių atakų vykdymu, abi šalys tuojau po J. Bideno prisaikdinimo pradės derybas dėl istorinio branduolinių ginklų kontrolės susitarimo pratęsimo.

2010 metais sudaryta naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis – paskutinis likęs branduolinis paktas tarp abiejų šalių – riboja Rusijos ir JAV branduolinius arsenalus ir turi liautis galioti vasario 5 dieną.

D. Peskovas trečiadienį pareiškė, jog rusų prezidentas Vladimiras Putinas „nuosekliai“ pasisako už sutarties išsaugojimą ir kad atsakomybė už šio dokumento likimą tenka Vašingtonui.

Derybos, pradėtos dirbant prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai, atsidūrė aklavietėje, Vašingtonui ėmus spausti Kiniją prisijungti prie sutarties, nors Pekinas pareiškė neketinąs to daryti.

J. Bideno padėjėjai leido suprasti, kad būsimas amerikiečių lyderis sieks pratęsti sutartį, tačiau jis prieš rinkimus taip pat žadėjo laikytis griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu.

D. Peskovas trečiadienį pareiškė, jog pokyčiai JAV prezidentūroje jokiu būdu nepaveiks Rusijos ir kad Kremlius niekaip nesiruošia J. Bideno inauguracijai.

Irano prezidentas sveikina „tirono“ D. Trumpo pasitraukimą

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) trečiadienį pasveikino „tirono“ JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) darbo pabaigą, ruošiantis išrinktojo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) inauguracijai.

„Tirono era baigėsi, ir šiandien yra jo pikta lemiančio valdymo paskutinioji diena“, – H. Rouhani pareiškė per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį.

„Žmogaus, kuris per visus savo [kadencijos] ketverius metus neatnešė jokių kitokių vaisių, išskyrus neteisingumą ir korupciją bei sukeltus rūpesčius savo paties žmonėms ir pasauliui“, – pridūrė jis.

Per savo prezidentavimą D. Trumpas Irano atžvilgiu vykdė „maksimalaus spaudimo“ politiką. 2018 metais jis išvedė JAV iš istorinės daugiašalės sutarties dėl Irano branduolinės programos ir grąžino šiitiškai respublikai skaudžias ekonomines sankcijas.

Sankcijos, nukreiptos prieš Iranui gyvybiškai svarbų naftos eksportą ir tarptautines bankų operacijas, nulėmė gilią recesiją šioje šalyje.

Sutartimi, sudaryta galingųjų šalių ir Irano 2015 metais, kai J. Bidenas buvo tuomečio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) viceprezidentas, numatomi aiškūs apribojimai Teherano branduolinei veiklai mainais į tarptautinių sankcijų švelninimą.

Nuo 2019 metų Teheranas įšaldė daugumą įsipareigojimų pagal susitarimą, oficialiai vadinamą Bendru išsamių veiksmų planu (JCPOA), reaguodamas į Vašingtono sprendimą nebeatšaukinėti sankcijų, o kitoms sutarties šalims nesugebėjus kompensuoti padarytos žalos.

J. Bideno kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Anthony Blinkenas (Entonis Blinkenas) per jo kandidatūros svarstymo posėdį Senate sakė, kad dėl D. Trumpo politikos Iranas tapo „pavojingesnis“.

A. Blinkenas patvirtino, kad J. Bidenas tikisi grąžinti Vašingtoną į JCPOA, bet pabrėžė, kad Teheranas turėtų įsipareigoti griežtai laikytis sutarties sąlygų.

Teheranas ne kartą sakė, kad Vašingtonas pirmiausiai turi atšaukti sankcijas ir pats laikytis sutarties įsipareigojimų. Šiitiška respublika teigė, kad tokiu atveju bus pasiruošusi vėl visokeriopai laikytis JCPOA.

Baltarusių opozicija iš J. Bideno tikisi veiksmingesnės politikos

Naujojo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) politika Baltarusijos atžvilgiu bus aktyvesnė ir veiksmingesnė, sako baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atstovas tarptautiniams reikalams Valeras Kavalevskis.

„Reiktų tikėtis, kad Bideno, kuris reiškė paramą baltarusių protestui prieš klastojimą rugpjūčio 9-osios rinkimuose, mūsų šalies nepriklausomybei ir suverenitetui, administracijos politika Baltarusijos atžvilgiu bus aktyvesnė ir veiksmingesnė“, – sakė V. Kavalevskis. Jo komentaras trečiadienį buvo paskelbtas oficialiu S. Cichanouskajos „Telegram“ kanalu.

Minsko ir Vašingtono santykiai pašlijo po 2020 metų rugpjūtį Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę S. Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

JAV nepripažino Baltarusijos rinkimų rezultatų, o vėliau paskelbė papildomus vizų ir finansinius suvaržymus virtinei Baltarusijos fizinių ir juridinių asmenų. Minskas savo ruožtu parengė atsakomąsias priemones.

JAV taip pat priėmė įstatymą dėl Baltarusijos demokratijos, žmogaus teisių ir suvereniteto. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija šį dokumentą pavadino keistu ir nenaudingu, o tai, kad jį pasirašė JAV prezidentas – nedraugišku veiksmu.

Baltarusiją jau šeštą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų