Praėjusį mėnesį 27 valstybių narių finansų ministrai susitiko vaizdo ryšiu, kad pasiektų susitarimą, Prancūzijai ir Vokietijai išsprendus nesutarimus.

Dabar Europos Vadovų Taryba (EVT), atstovaujanti ES valstybėms narėms, ir Europos Parlamento įstatymų leidėjai bandys parengti privalomą teisės aktą iki birželį įvyksiančių rinkimų visame bloke.

„Svarbu ir neatidėliotina užbaigti šį dokumentą ir užtikrinti fiskalinės politikos aiškumą ir nuspėjamumą“, – įstatymų leidėjams sakė už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis).

„Neišleiskime iš akių galutinio tikslo – reformuotos sistemos, kuri leistų palaipsniui mažinti skolą ir kartu suteiktų erdvės didžiulėms viešosioms investicijoms, kurių reikia Europai“, – pridūrė jis.

ES narėms nustatyti fiskaliniai suvaržymai, pagal kuriuos šalių skola negali viršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės biudžeto deficitas – 3 proc., buvo sustabdyti COVID-19 pandemijos metu, kad būtų galima didinti valstybės išlaidas.

Jie toliau buvo netaikomi dėl karo Ukrainoje, bet pasibaigus praėjusiems metams vėl įsigaliojo.

Beieškant naujų taisyklių prasidėjo dvejus metus trukusios diskusijos tarp šalių, vadovaujamų Vokietijos, kuri norėjo grįžti prie griežtos kontrolės, ir kitų šalių su Prancūzija priešakyje, kurios pageidavo daugiau lankstumo.

Pastarosios norėjo leisti išlaidomis finansuoti, pavyzdžiui, perėjimą prie žaliosios energijos arba ginklų tiekimą Ukrainai.

Nors kompromisiniame susitarime dar kartą patvirtinamas 3 proc. deficito tikslas, sušvelninamos taisyklės, kaip greitai ir stipriai šalis turi sumažinti išlaidas, kad grįžtų į nustatytas ribas.

Teksto projekte numatytos taisyklės, labiau pritaikytos prie konkrečios kiekvienos šalies situacijos ir leidžiančios daug išleidžiančioms šalims lėčiau grįžti prie taupymo politikos.

Briuselis siūlo ES valstybėms narėms pateikti savo koregavimo trajektoriją bent ketverių metų laikotarpiui, kad būtų užtikrintas jų skolos tvarumas.

Už pastangas įgyvendinti reformas ir investicijas numatyta galimybė pratęsti šį biudžeto koregavimo laikotarpį iki septynerių metų, kad jis nebūtų toks griežtas.

Tikslai būtų susieti su išlaidų kitimu, kuris, kai kurių nuomone, yra tinkamesnis rodiklis nei deficitas, galintis svyruoti priklausomai nuo augimo lygio.

Kad Vokietija būtų patenkinta, bet kuri šalis, turinti perviršinį deficitą, bus priversta dėti minimalias pastangas jam sumažinti – siūloma, kad tai būtų 0,5 procentinio punkto per metus.