Gruodį ES žengė svarbų žingsnį ir sutiko pradėti derybas dėl nuo Rusijos invazijos besiginančios Ukrainos ir Moldovos prisijungimo prie 27 valstybių narių grupės.

Tačiau tam, kad derybos realiai prasidėtų, valstybės narės dar turi pasirašyti Briuselio kovą pasiūlytą oficialų šio proceso planą.

Belgijos sostinėje vykusiame susitikime Prancūzijos ministras Europos reikalams Jeanas-Noelis Barrot (Žanas Noelis Baro) paragino pradėti derybas dar nesibaigus Belgijos pirmininkavimui ES.

Belgija pagal rotacijos principą blokui pirmininkauja iki birželio pabaigos.

Šiam pareiškimui pritarė ir kiti ministrai, tarp jų – Airijos ir Švedijos.

Siekį, kad Ukraina žengtų kitą žingsnį savo kelyje į narystę ES, temdo nuogąstavimai, kad po Belgijos pirmininkavimą Taryboje perėmusi Vengrija, palaikanti glaudžius ryšius su Maskva, gali stabdyti pažangą.

Budapeštas priešiškai vertina Kyjivo prašymą prisijungti prie bloko, teigdamas, kad Ukraina yra stumiama į priekį, nors neatitinka reikalaujamų kriterijų.

„Negali būti jokių išimčių dėl politinių ar ideologinių sumetimų, – sakė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas). – Pažanga labai menka, jei iš viso yra. Dar kartą galiu pakartoti, kad narystė, patvirtinimas turėtų būti pasiekimais pagrįstas procesas. Jokių išimčių.“

Kitas galimas barjeras – Nyderlanduose formuojama nauja dešiniųjų vyriausybė, prieštaraujanti bet kokiai naujai bloko plėtrai.

Ukraina paraišką įstoti į ES pateikė netrukus po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją.

2022 metų birželį ES suteikė Ukrainai ir Moldovai oficialų kandidačių statusą, o dabar abi šalis ragina paspartinti procedūras, kad jos priartėtų prie narystės bloke. Bendrijos vadovai dar pernai gruodį sutarė pradėti narystės derybas su Ukraina ir Moldova.

Visgi reikalingų reformų procesas greičiausiai truks ne vienerius metus, kol galiausiai jos galės tapti ES narėmis.