Nuo Kinijos iki JAV, nuo Jamaikos iki Japonijos – dešimtys centrinių bankų visame pasaulyje analizuoja arba jau įdiegė skaitmenines valiutas, nes elektroniniai mokėjimai dominuoja atsiskaitymuose, o grynųjų pinigų poreikis mažėja.

Siekis sukurti skaitmeninę bendrosios valiutos versiją prasidėjo 2020-aisiais, kai Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) pasiūlė šią idėją, ir Frankfurte įsikūrusi institucija pradėjo viešas konsultacijas.

Skaitmeninio euro entuziastai teigia, jog jis papildys grynuosius pinigus ir užtikrins, kad ECB nepaliks spragos, kurią galėtų užpildyti privatūs, dažniausiai ne Europos, rinkos dalyviai ir kiti centriniai bankai.

Tuo tarpu kritikai abejoja skaitmeninio euro reikalingumu, bankai įspėja apie rimtas rizikas, o paties ECB atliktas tyrimas atskleidė, kad visuomenė nerimauja dėl mokėjimų privatumo.

Trečiadienį Europos Komisija paskelbs pasiūlymą, kuris taptų teisiniu pagrindu, kuriuo remdamasis ECB galėtų įvesti skaitmeninį eurą.

Galutiniam teisės aktui turi pritarti visos ES valstybės narės bei Europos Parlamentas.

Spalio mėnesį ECB turėtų oficialiai uždegti žalią šviesą skaitmeniniam eurui, ir tikimasi, kad jis atsiras 2027-aisiais.