Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienio vakarą pradės siųsti savo stebėtojų grupes į Ukrainą, tačiau Rusijos prieštaravimai reiškia, kad organizacijai dar teks susitarti dėl visavertės misijos šioje šalyje, pranešė aukšto rango JAV diplomatė Europoje.

„Šiandien buvo pranešta, kad ESBO šį vakarą pradės siųsti į Ukrainą savo stebėtojus, kurie galės pateikti neutralių faktų ir tikrą vietos įvykių įvertinimą“, – sakė JAV Valstybės departamento diplomatė Victoria Nuland (Viktorija Njuland) žurnalistams Vienoje.

Kalbėdama specialaus ESBO susitikimo užkulisiuose V.Nuland išreiškė viltį, kad toms „priešakinėms grupėms“ bus „leista vykti į Krymą, kur jų reikia labiausiai, taip pat į pagrindinius miestus Ukrainos rytuose“.

ESBO generalinis sekretorius Lamberto Zannieras (Lambertas Zanjeras) pareiškė, kad šiuo metu į krizės ištiktą šalį vyksta dar trys papildomi darbuotojai.

ESBO 57 šalių narių atstovai dar turi sutarti, ar pradės visavertę stebėtojų misiją Ukrainoje, kaip nori Vašingtonas ir kitos šalys, sakė V.Nuland.

Tuo tarpu Rusijos atstovas ESBO Andrejus Kelinas pareiškė, kad stebėjimo misijos ne visada buvo geras dalykas.

Kosove stebėtojai „prisidėjo prie padėties pablogėjimo“, o Pietų Osetijoje jie „apsunkino padėtį“, sakė A.Kelinas žurnalistams susitikimo užkulisiuose.

Pasak V.Nuland, visavertė stebėjimo misija „pirmiausiai ir labiausiai gali vykti į Krymą, kad sumažintų įtampą ir suteiktų progą Rusijos Federacijai pasitraukti, jeigu ji taip nuspręstų“.

Rusija „gali atitraukti savo pajėgas atgal į bazę ir jas pakeisti nepriklausomais ESBO ir JT stebėtojais... (Rusija) turi priimti 21-ojo amžiaus sprendimą“, – kalbėjo V.Nuland.

Sekmadienį JAV ambasadorius Danielis Baeras (Danjelis Baeras) pareiškė, kad ESBO savo stebėtojų misiją į Ukrainą turėtų siųsti „nedelsiant“.

Pasak jo, ESBO „turėtų priimti sprendimą šiandien ir nedelsdama pradėtų planuoti ir ruoštis stebėsenos misijai“.

D.Baeras nurodė, kad toks žingsnis leistų „stebėti ir užkirsti kelią konfliktui; užtikrinti mažumų žmogaus teisių apsaugą; užkirsti kelią pasienio konfliktui; skatinti gerbti teritorinį vientisumą; taip pat palaikyti taiką, stabilumą ir saugumą tame regione“.

Visa tai sekė po NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) sekmadienį paskelbto raginimo siųsti į Ukrainą tarptautinius stebėtojus JT Saugumo Tarybos arba ESBO įgaliojimu.

Vienoje taip pat kalbėtai apie „kontaktinės grupės“ sudarymą Ukrainoje, – šią idėją iškėlė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ir, anot Berlyno, jai pritarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šia grupę, matyt galėtų remti ESBO.

Šveicarijos prezidentas Didier Burkhalteris (Didjė Burkhalteris), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ESBO, pritarė šiai idėjai.

„Raginu Ukrainos vyriausybę pakviesti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą įkurti misiją, kuri įvertintų ankstesnius (įvykius) ir ... Ukrainoje vykstančių incidentų aplinkybes“, – sakė jis.

Anot jo, tai būtų „platforma koordinavimui ir informacijos apie tarptautinę paramą mainams“ ir ESBO kaip tik „labai tinka“ tokiai misijai.

ESBO komisarė mažumų klausimais Astrid Thors (Astrid Tors) pirmadienį yra Kijeve ir ketina vykti į Krymą.

Dabartinis ESBO pirmininkės Šveicarijos pasiuntinys Timas Guldimannas (Timas Guldimanas) šį pirmadienį taip pat turėtų atvykti į Ukrainą, apsilankyti Kryme.

Be to, ESBO žiniasklaidos laisvės atstovė Dunja Mijatovič į Ukrainą atvyks antradienį ir bus ten iki penktadienio.

ESBO pranešime dar nurodoma, kad ketinama pasiųsit 100 atstovų stebėti, kaip rengiamasi gegužės 25 dieną numatytiems Ukrainos prezidento rinkimams; dar 900 asmenų stebės pačius rinkimus ir balsų skaičiavimą.