Estijos Reformų partijos, Socialdemokratų partijos bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjungos parengtame koalicinės sutarties projekte, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, numatyta, kad būsima vyriausybė nemažins išlaidų gynybai ir šiam tikslui toliau turėtų būti skiriama ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Veiklai, susijusiai su nuolatiniu sąjungininkų buvimu Estijoje, kuris apima pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį reguliariai rengiamas pratybas, išankstinį karinės technikos sandėliavimą, NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, vykdomą iš Emario bazės, ir rotacinių dalinių buvimą, numatoma skirti papildomą finansavimą.

Koalicija mano, jog labai svarbu, kad NATO kolektyvinės gynybos planai būtų nuolat tobulinami, o šalyje, atsižvelgiant į grėsmės lygio pokyčius, būtų Estijos gynybai reikalingi daliniai ir būtini pajėgumai

Koalicija laiko svarbiu dvišalį karinį bendradarbiavimą su didžiausiomis Estijos karinėmis sąjungininkėmis, ypač Jungtinėmis Valstijomis. Ji pasisako už nuolatinį sąjungininkių pajėgų dislokavimą ir matomas NATO atgrasymo priemones Estijoje bei regione.
Būsima koalicija taip pat įsipareigoja plėtoti infrastruktūrą, reikalingą sąjungininkių pajėgų dalinių dislokavimui, NATO pajėgų integravimo vieneto (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU) veiklai bei išankstiniam karinės technikos sandėliavimui.

Koalicinis susitarimas gali būti pasirašytas trečiadienį, jei dokumento projektui iki to laiko pritars visų trijų partijų valdybos.

Reformų partija, socialdemokratai bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga 101 vietos parlamente turi 59 vietas.