„Tikrai, jeigu bus imtasi tarptautinių iniciatyvų, prie kurių gali prisidėti Estija, mes tikrai esame pasiruošę stiprinti mūsų kovą su terorizmu“, – sakė ministras spaudos konferencijoje.

„Mes niekada neišsisukinėjome nuo atsakomybės, jeigu galima taip pasakyti. Mes dalyvavome tarptautiniame bendradarbiavime saugumo srityje labai skirtingais formatais netolimoje praeityje. Nuo Afganistano iki Viduržemio jūros. Ir tai buvo labai skirtingo pobūdžio operacijos. Estija tikrai yra pasiruošusi dalyvauti kovoje su terorizmu ir ateityje“, – patikino ministras.

„Nors esama tam tikrų ribų, kai kalbama apie žmogiškuosius išteklius ir karinius pajėgumus, kuriuos galime pasiūlyti, mes prisimename, pavyzdžiui ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) operaciją, kurioje mūsų dalyvavimas tarptautiniame kariniame bendradarbiavime buvo daug didesnis nei yra šiandien“, – sakė jis.

D.Trumpas interviu laikraščiams „Times“ ir „Bild“ sakė, kad Britanijos sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos „galiausiai bus puikus dalykas“, ir pakartojo, kad NATO yra „atgyvenusi, nes jai nerūpi terorizmas“.

Pasak S.Mikserio, D.Trumpas bando duoti signalą prieš sausio 20 dieną įvyksiančią jo inauguraciją apie savo administracijos prioritetus, vienas kurių yra kova su terorizmu.

„Akivaizdu, kad kitai Amerikos administracijai kova su tarptautiniu terorizmu, teroristinėmis organizacijomis bus vienas svarbiausių prioritetų, ir čia amerikiečiai bei būsimoji JAV administracija nori, kad visi sąjungininkai tai suprastų ir palaikytų Jungtines Valstijas šioje kovoje“, – kalbėjo S.Mikseris.

„Mums labai svarbu, kad tai neužtemdytų pagrindinės NATO funkcijos – ginti visas sąjungininkes nuo įprastų karinių grėsmių ir kitų dalykų. Pusiausvyra čia tikrai turi būti surasta“, – pridūrė ministras.