Interviu, kuris sutapo su jos apsilankymu Baltuosiuose rūmuose, konservatyvi Estijos lyderė sakė, kad amerikiečių materialinės bazės ir karių dislokavimas pastiprintų esamą NATO kontingentą, kuris buvo dislokuotas reaguojant į karingesnę Rusijos laikyseną.

„Norime būti tikri, kad ir NATO teritorija, ir NATO kariai būtų gerai saugomi“, – sakė ji.

„Mums reikia užtikrinti, kad būtų oro erdvės gynyba ir parama iš oro šioms pajėgoms tuo atveju, jei bus būtina. Mums reikia, kad mūsų atgrasomosios priemonės būtų įtikimos“, – pabrėžė K. Kaljulaid.

Pasak jos, siūlomas dislokavimas nebuvo svarstomas per antradienio pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), neretai irzliai komentuojančiu JAV kariuomenės turto naudojimą užsienyje, bet derybos tarp abiejų vyriausybių tęsiasi.

„Pasibaigė mūsų santykių etapas, kai atvyksti į Vašingtoną su tuščiu krepšiu, o tada grįžti su gėrybių prikrautu krepšiu“, – sakė ji.

„Nuolat vyksta debatai ir diskusijos tarp abiejų šalių vyriausybių“, – pridūrė Estijos prezidentė. Ji kaip svarbius pašnekovus nurodė JAV gynybos sekretorių Jamesą Mattisą (Džeimsą Matisą) ir viceprezidentą Mike'ą Pence'ą (Maiką Pensą).

„Įtempti nervai“

Rusijos 2014 metais įvykdyta Krymo aneksija ir Maskvos parama separatistams Rytų Ukrainoje vėl pakurstė senus nuogąstavimus dėl agresijos Baltijos valstybėse.

NATO atsiuntė į Estiją priešakinių pajėgų grupę – karių iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Danijos. Tačiau K. Kaljulaid sakė, kad Amerikos karių dislokavimas suteiktų kitą dimensiją.

„Mes teiktume pirmenybę „tam, kad dvišališkai galėtume susitarti turėti kažkiek karių (mūsų) teritorijoje nuolatinės rotacijos pagrindu, – sakė ji. – Tai labai naudinga įtemptiems nervams raminti. Kai kas gali manyti, kad NATO reikia daug laiko, (kol ima) veikti, bet JAV galėtų būti greitesnės. Toks mąstymas turi logikos.“

JAV kariai jau dalyvauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lenkijoje.

K. Kaljulaid komentarai pasirodė Rusijai pradėjus trijų dienų pratybas Baltijos jūroje, kurių metu naudojama tikra amunicija ir šaudoma į taikinius jūroje bei ore. Šios pratybos sukėlė Švedijos susirūpinimą ir sutrikdė Latvijos civilinius skrydžius.

„Tokia veikla tikrai gan beprecedentė“, – sakė Estijos prezidentė.

„Galvoju, tai dalis atsakomųjų priemonių dėl reakcijos į (buvusio rusų šnipo apnuodijimą) Solsberyje“, – pridūrė ji, susiedama pratybas su daugiau kaip 150 rusų pareigūnų išsiuntimu iš Vakarų valstybių.

Šis diplomatų išvarymas po Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo kovo 4 dieną nervus paralyžiuojančia medžiaga Anglijos Solsberio miestelyje įsiutino Maskvą.

K. Kaljulaid užsiminė, kad Vakarų šalys moka už klaidas, padarytas bendraujant su Rusija.

„Dalis atsakomybės už dabartinę padėtį tenka mums. Tai prasidėjo nuo 2008 metų Gruzijoje. Mūsų reakcija į dalies Gruzijos okupaciją buvo silpna, ir gana greitai viskas grįžo į įprastas vėžes“, – sakė ji.

„Tai dalis Krymo (aneksijos) ... priežasčių – Rusija tiesiog neteisingai suprato, kas bus, kokia bus reakcija. Mes susiėmėme ir sustabdėme griūtį“, – nurodė Estijos lyderė.

Dabar, pasak K. Kaljulaid, Vakarams reikia pademonstruoti „strateginę kantrybę“, įskaitant ekonominių sankcijų Rusijai palaikymą.

„Po Solsberio buvo daug klausimų apie tai, ar reiktų ką nors padaryti Rusijos pinigams įvairiose šalyse, ... bet aš galvoju, kad tai galėtų būti verta (daryti)", – sakė K. Kaljulaid.

Estijos vadovė atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastaruoju metu „pažadėjo nukreipti savo dėmesį į Rusijos ekonomiką“.

„Tikiuosi, kad jis taip ir padarys“, - pridūrė K. Kaljulaid.