Vyriausybės vadovui ir parlamento pirmininkui adresuotame profesinės sąjungos laiške teigiama, kad „Rail Baltica“ projektą vertėtų įšaldyti iki to laiko, kol paaiškės, kiek kainuos būsimo geležinkelio išlaikymas.

„Rail Baltica“ verslo plano kol kas nėra. Kai kurių transporto sektoriaus verslo atstovų vertinimais, pajamoms ir išlaidoms subalansuoti nepakaks nei keleivių, nei krovinių“, – teigiama laiške.

Jame pažymima, kad Europa Sąjunga (ES) dar 2011 metais jūrų transporto plėtrą įvardijo prioritetu, tuo tarpu Estija krovininio laivyno neturi.

„Ar tikslinga šimtus milijonų eurų skirti greitaeigiam geležinkeliui tiesti, kurį vėliau teks išlaikyti mokesčių mokėtojams, o ne prioritetinei ir perspektyviai pajamų atžvilgiu jūrų transporto plėtrai“, – tvirtina kreipimosi autoriai.

„Rail Baltica“ projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet – dar beveik 191 mln. eurų.

„Rail Baltica“ sujungs Helsinkį su Berlynu per Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Be to, geležinkelis gali būti pratęstas iki Venecijos. Geležinkelio tiesimo darbus numatoma pradėti 2018-aisiais ir baigti 2024-2025 metais.