Kaip ir prognozuota, 101 vietą turinčiame parlamente interpeliacija žlugo, nes iš 94 dalyvavusių balsuojant deputatų siūlymą pareikšti nepasitikėjimą vyriausybės vadovei palaikė tik 36 įstatymų leidėjai, o 55 jį atmetė.

Kad siūlymas būtų priimtas, jį turėjo palaikyti mažiausiai 51 deputatas.

Pasak EKRE pirmininko Martino Helme (Martino Helmės), pateikusio interpeliacijos siūlymą, parlamentas turėjo kuo griežčiausiai reaguoti į pastarųjų penkių mėnesių Estijos politikos kryptį.

„Dabartinė vyriausybė sąmoningai kenkė Estijos valstybei – štai kodėl Kaja Kallas prarado mūsų pasitikėjimą kaip vyriausybės vadovė“, – sakoma interpeliacijos dokumente.

„Vadovaujant Kajai Kallas Reformų partijos ir Centro partijos vyriausybė per kelis mėnesius iššvaistė sąlygas ekonomikos plėtrai ir didesniems Estijos gynybos pajėgumams, sukurtas ankstesnės vyriausybės. Vyriausybė priėmė ištisą virtinę nekompetentingų ekonomikos politikos sprendimų, reikšmingai kenkiančių Estijos verslui, kaimiškų vietovių vystymuisi ir nacionaliniam saugumui“, – pabrėžiama dokumente.

Interpeliacijos iniciatoriai taip pat argumentavo, kad K. Kallas vyriausybės sprendimai paralyžiuoja Estijos gynybos pajėgumų plėtrą, o  pati ministrė pirmininkė pasirodė nesugebanti tinkamai vadovauti kovojant su koronaviruso krize.

Premjerė savo ruožtu atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad jai perėmus vyriausybės vairą valstybės biudžeto būklė buvo labai bloga.

„Atrodė keista, kaip neatsakingai ir lengvabūdiškai buvo žarstomi pažadai dėl ateities, neturint jokios priedangos, – sakė K. Kallas. – Konsoliduota valstybinio sektoriaus skola [praeitų] metų pabaigoje buvo arti 5 mlrd. eurų. Palyginus su 2019 metais, įsiskolinimas padvigubėjo. Tai buvo didžiausias [įsiskolinimo] lygis per pastaruosius 20 metų.“

„Mano vadovaujama vyriausybė yra sąžininga. Mano vyriausybė nekurs valstybės biudžeto strategijos, kur atliekami nepagrįsti karpymai, ir mes neapsimetinėsime“, – kalbėjo K. Kallas.

„Ekonomikai vėl augant... sumažinsime biudžeto deficitą daugiau kaip 500 mln. eurų, nes tvirti viešieji finansai sukurs geresnį pagrindą pasiruošti kitiems galimiems nuosmukiams ir krizėms, taip pat užtikrins stiprią ekonomiką ir labiau klestintį gyvenimą“, – kalbėdama parlamente pridūrė premjerė.

K. Kallas pakartojo, kad jos vyriausybė laikysis pažado nekeisti mokesčių.

„Mokesčių našta tolesnius ketverius metus laikysis ties 33 procentais. 2021 metais mokesčių našta yra 35 procentai“, – aiškino ji.

Premjerė patvirtino, kad išlaidos gynybai kitąmet bus 59,4 mln. eurų didesnės nei šiais metais ir išliks didesnės negu šiemet visą valstybės biudžeto strategijos apimamą laikotarpį. Pasak K. Kallas, jos vyriausybė prioritetu laiko tvirtus ryšius su NATO ir Jungtinėmis Valstijomis.