Estai neturi pamiršti okupacinių valdžių nusikaltimų ir turi gerbti trėmimo aukų atminimą, apgaubti jas pagarba, pareiškė pirmadienį Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas savo kreipimesi Gedulo dienos proga.

Valstybės vadovas priminė, kad per vieną naktį okupacinė valdžia išvežė į nežinomybę iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos 45 000 žmonių, kurių dauguma tada paskutinį kartą matė po gyvulių vagonų grotomis užkaltus langus savo tėvynę.

"Estai neturi pamiršti taip pat ir viso to, kas vyko čia per okupaciją. Mes neturime užmerkti akių į masinius žudymus, trėmimus, gamtos naikinimą ir mūsų dvasingumo iškraipymą", - pabrėžė H.T.Ilvesas.

Pasak jo, tai neigiantieji nenori prisiminti to, kas vyko, nes bijo tiesos.

"Jie įžeidinėja ir baugina, bet iš tikrųjų jie bijo", - sakė T.H.Ilvesas, pasak kurio, atminimas yra geriausias būdas parodyti pagarbą birželio 14-osios aukoms, sudaužytiems likimams, nenugyventiems gyvenimams ir nepagimdytiems vaikams.

Pasak T.H.Ilveso, okupacija susilpnino atminimą ir estų tautos viltis.

"Jų režimo daugiau nebėra. Esame tik mes. Mes einame į priekį, atleisdami, bet niekada nepamiršdami", - sakė T.H.Ilvesas.

Latvijos sostinės centre pirmadienį irgi buvo pagerbtas komunistinio genocido aukų atminimas.

"Pasigailėjimo negavo nė viena čia gyvenusi tauta - nei latviai, nei rusai, nei lenkai, nei žydai. To negalima pamiršti, nes tai buvo genocidas prieš Latvijos liaudį", - sakė Latvijos prezidentas Valdis Zatleris prie Laisvės paminklo Rygoje.

Pasak jo, beveik prieš 70 metų birželio 14 dieną "į duris beldėsi svetima valdžia, liepdama greitai susiruošti".

"Buvo turimas omenyje ne politinis elitas ar vadai - beldėsi į visų žmonių, kurie sudarė Latvijos branduolį, duris. Režimas buvo itin negailestingas, nepasigailėjo nei žilagalvių senelių, nei nėščių moterų, nei vaikų", - pareiškė Latvijos prezidentas.

1941 metų birželio 14 dieną SSRS valstybės saugumo ministerijos darbuotojai, vietos milicininkų ir komunistų remiami, surengė pirmąją Latvijos gyventojų masinio trėmimo bangą. Istorikų duomenimis, buvo ištremta daugiau kaip 15 tūkst. Latvijos gyventojų - latvių, žydų, vokiečių, lenkų, rusų ir kitų tautybių atstovų.

1987 metų birželio 14 dieną žmonės pirmąjį kartą susirinko prie Laisvės paminklo pagerbti tremtinių atminimo. Vėliau birželio 14-oji Latvijoje buvo paskelbta Komunistinio genocido aukų diena.