Jis taip pat pabrėžė, jog smurto spiralei Artimuosiuose Rytuose užbaigti reikalingas dviejų valstybių sprendimas.

A. Karisas tvirtino, jog daugiašalei sistemai, paremtai tarptautine teise, juntamas spaudimas.

„Jos fundamentalūs principai pažeidžiami daugelio konfliktų visame pasaulyje. Vyrauja brutalumas. Mes tiesiog negalime leisti tam tęstis“, – tvirtino prezidentas.

„Visi turėtume paklausti – kokios ateities norime? Ar tai bus pasaulis, kur dominuoja barbariškas jėgos ir smurto naudojimas, kur galia reiškia teisę? Ar mes norime taikaus ir klestinčio pasaulio, kur įstatymas ir tvarka, teisingumas ir universaliai pripažįstamos taisyklės bei principai laimi?“ – kalbėjo jis.

„Šis klausimas yra aktualus visiems šioje salėje, nepaisant atstumo tarp mūsų namų ar iki fronto linijų Ukrainoje, Gazoje, Sudane ar KDR (Kongo Demokratinėje Respublikoje)", – pridūrė prezidentas.

„Didinti kolektyvinį tarptautinį spaudimą“

A. Karisas pabrėžė, jog Rusijos karas Ukrainoje yra vienas iš baisiausių tarptautinės teisės ir JT chartijos pažeidimų, nuo pat jos priėmimo prieš 80 metų.

„Nepaisant pakartotinių Generalinės Asamblėjos raginimų nutraukti agresiją ir pradėti kelią link taikos, Rusija tęsia savo žiaurų šturmą prieš Ukrainos valstybę ir tautą. Rusijos karas ir jos karo nusikaltimai naikina tiek Saugumo Tarybos, tiek visų JT reputaciją ir patikimumą“, – tvirtino A. Karisas.

Estijos valstybės vadovas pabrėžė, kad žmogiškosios kančios Ukrainoje pasiekė beprecedenčius lygmenis – Rusija taikosi į Ukrainos darželius, mokyklas, vaikų ir kitas ligonines, grobia ir deportuoja vaikus, visiškai negerbia to, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kovo mėnesį sutiko su paliaubomis bei nepaiso naujausių taikos siekių iš JAV.

„Rusijos tikslai nepakito – tai vis dar visos Ukrainos pavergimas ir Europos saugumo struktūros perdirbimas tam, kad patenkintų Rusijos neokolonializmo ir imperines ambicijas“, – tvirtino prezidentas ir pateikė praeitos savaitės Estijos oro erdvės pažeidimus rusų naikintuvais kaip naujausią tokių veiksmų pavyzdį.

„Todėl vienintelis galimas kelias link paliaubų bei teisingos ir tvarios taikos yra didinti kolektyvinį tarptautinį spaudimą Rusijai, priversti pasiekti taiką Ukrainoje ir elgtis taip, kaip priklauso nuolatinei Saugumo Tarybos narei“, – teigė A. Karisas.

Prezidentas pabrėžė ir Estijos poziciją dėl galimų Saugumo Tarybos reformų.

„Jei mes norime turėti veikiančią ir gerbtiną Tarybą, mums taip pat reikia apriboti ir veto teisės naudojimą, o jei tiksliau – išnaudojimą, padidinti Tarybos veiklos skaidrumą ir atskaitingumą“, – sakė Estijos vadovas.

Jis pridūrė, jog tarptautine teise grįsta daugiašalė sistema nesugebėjo apginti palestiniečių bei izraeliečių. Prezidentas sakė, jog turi būti garantijos, kad terorizmo siaubai niekada nepasikartos, o eiliniai Gazos žmonės ir vaikai neturėtų už tai kentėti.

„Tarptautinės humanitarinės teisės pažadas buvo užtikrinti, jog ginkluoto konflikto metu nenukentės žmonės. Vis dėlto, tai, kas atsiskleidė Gazoje, peržengė visas raudonas linijas“, – teigė jis.

„Izraelis turi pilnai gerbti tarptautinę humanitarinę teisę bei įgyvendinti savo įsipareigojimus dėl humanitarinės paramos prieinamumo ir tiekimo bei pagalbos darbuotojų saugumo“, – tvirtino A. Karisas.

„Tam, kad tikrai užbaigtų smurto ciklą, reikalingas išsamus politinis procesas, kurio galutinis tikslas yra dvi valstybės – Izraelis ir Palestina – gyvuojančios šalia viena kitos, taikiai ir saugiai“, – skelbė Estijos vadovas.