„Savo tyrime apie Angelos Merkel svarbų sprendimą siekti ketvirtos kadencijos Vokietijos kanclerės poste ir jos vaidmenį ginant Europos ateitį jūs teigiate, kad Baltijos, Centrinės ir Rytų Europos šalys yra persmelktos migracijos arba Rusijos baimių“, – rašo K.Kaljulaid.

„Pastarosiomis savaitėmis, perskaičiusi ne vieną straipsnį su panašiais pareiškimais, jaučiu, kad turiu įsikišti ir viską sudėlioti į savo vietas, – sakoma Estijos prezidentės laiške. – Estija jokiais būdais nėra persmelkta nei migracijos, nei Rusijos baimių“.

Pasak K.Kaljulaid, Estija ramiai vykdo migrantų perkėlimo programą, dėl kurios susitarė ES valstybės narės.

„Kiekvieną mėnesį į Estiją atvyksta pabėgėlių, ir mes atkakliai dirbame, siekdami integruoti juos į Estijos visuomenę. Kol kas dar nė vienas iš jų neišvyko ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų arba šiltesnio klimato“, – rašo ji.

„Na o apie Rusiją, – tai, žinoma, mes gerai žinome savo geografinę padėtį ir neturime jokių iliuzijų dėl mūsų kaimynės. Vis tiktai mes esame ne labiau susirūpinę nei kitos sąjungininkės ir panašiai galvojančios Europos partnerės. Saugumas yra nedalijamas, ar jis būtų Europos rytuose ar pietuose“, – patikino K.Kaljulaid.

Pasak jos, Estija nėra šalis, kuri tik naudojasi kitų užtikrinamu saugumu. Ji yra šalis, kuri jį užtikrina įvairiose pasaulio dalyse, kur žmonės susiduria su tikrais pavojais.

„Estija tikrai daug metų prisideda prie saugumo užtikrinimo pasaulyje, dalyvaudama įvairiose karinėse ir taikdariškose operacijose. Nuo 1995 metų mes dalyvaujame JT vadovaujamose misijose, taip pat NATO ir ES operacijose, kaip Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, kur mes pirmieji sureagavome į prancūzų paramos prašymą. Dabar estai yra Libane, kartu su suomių ir airių kariais dalyvauja žydrųjų šalmų misijoje“, – rašo Estijos vadovė.

„Mes taip pat skiriame 2 proc. savo BVP gynybai, įskaitant ir savo šalies gynybą pagal NATO 3-ąjį straipsnį, ir dar papildomai skiriame lėšų Priimančios šalies paramai. Taigi, mes rimtai žiūrime į gynybos reikalus, bet nesame persmelkti baimės“, – pridūrė ji.

„Ir kodėl gi turėtume būti? Mūsų NATO sąjungininkės gali mumis pasitikėti, žinodamos, kad mes tikrai veiksime taip, kaip buvo numatyta paskutiniuose viršūnių susitikimuose Čikagoje, Velse ir Varšuvoje. Mūsų JT partneriai vertina ir rodo pagarbą mūsų dalyvavimui taikdariškose operacijose; mūsų Europos partneriai žino, kad Estija yra patikima partnerė krizės atveju, – tęsė prezidentė. – Tai kodėl vis dar taip sunku patikėti, kad mes paprasčiausiai veikiame, atsižvelgdami į naują, sunkiau prognozuojamą saugumo aplinką, o ne sėdime įsispraudę į kampą persmelkti baimių?“