„Visi užsieniečiai, nerezidentai, niekuo neįtartieji, Estija - tai nėra izoliuota sala, kur mes vykdome verslą patys su savimi. Turime užsienio investuotojus, užsienio prekybą ir aš negaliu pasakyti, kad pinigai iš užsienio visada yra įtartini.

Pinigų plovimas yra tokia sudėtinga sfera, kad niekas niekada negali tvirtinti, kad nieko nešvaraus pas juos nevyksta“, - Estijos „Swedbank“ vadovą cituoja laikraštis „Postimees“.

Pasak R. Kitto, „Swedbank“ Estijoje su pinigų plovimu kovojo tiek iki vasarį kilusio skandalo, tiek ir po jo. „Kovojome su pinigų plovimu tiek iki vasario įvykių, tiek ir po jų“, - sakė jis.

Visgi, tikino R. Kittas, Estijoje pastaruoju metu gerokai sumažėjo pinigų plovimo rizikos, o prie to prisidėjo ir „Swedbank“ priimti rizikų valdymo sprendimai.

„Estijos bankų sektoriuje reikšmingai sumažėjo rizikos, susijusios su nerezidentų dalimi. Tai, kaip mes dabar valdome rizikas, susijusias su pinigų plovimu, atrodo visai kitaip nei prieš 10 metų“, - kalbėjo R. Kittas.

Kovo pabaigoje Birgittė Bonnesen buvo atleista iš Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.

„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną - vasario 21-ąją.