„Jau keletą metų siūlome valstybės obligacijas profesionaliems investuotojams ir tarptautiniams fondams, o dabar,  ekonomikos ekspertų rekomendacijomis ir virtinės Europos šalių pavyzdžiu, ketiname jų pasiūlyti įsigyti vietos smulkiesiems investuotojams – Estijos gyventojams“, – sakė finansų ministras Martas Vyrklajevas.

„Tikime, kad tai padės atgaivinti vietinę kapitalo rinką, pritraukti naujų žaidėjų į vertybinių popierių rinką ir apskritai sustiprinti šalį bei paskatinti ekonomiką, nes pajamos iš palūkanų liks Estijoje“, – pridūrė jis.

Pasak Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vadovo Janno Luurmees, būtinas pamatinis dokumentas tokių obligacijų išleidimui jau parengtas ir, priklausomai nuo sąlygų finansų rinkose, pirmoji emisija gali būti šiemet.

„Ekspertai prognozuoja, kad tokių obligacijų paklausa svyruos nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų milijonų eurų. Surinktos lėšos bus nukreiptos į valstybės biudžetą, įskaitant išaugusioms išlaidoms krašto gynybai bei kitoms reikmėms“, – sakė jis.

Tokių valstybės iždo vekselių platinimo organizatoriais vyriausybė pasirinko „LHV Pank“ ir „Swedbank“, teisine konsultante – „Sorainen“.

Gegužės pabaigoje apyvartoje cirkuliavo Estijos vyriausybės ilgalaikių obligacijų už 4 mlrd. eurų, trumpalaikių – už 1,1 mlrd. eurų, o namų ūkių lėšos bankuose tą mėnesį pasiekė rekordinę sumą – 12,3 mlrd. eurų, iš jų per 4 mlrd. eurų sudarė terminuoti indėliai.

Estijos valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis – vienas mažiausių Europos Sąjungoje, praėjusių metų pabaigoje sudarė 19,6 proc., skolai siekus 7,3 mlrd. eurų.