Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nustatė, kad Lenkijos teismas, nagrinėjantis konstitucinius klausimus, „pažeidė kelis pagrindinius ES teisės principus“, nepaisydamas ESTT praktikos.
ESTT nurodė, kad ankstesnei Lenkijos valdžiai skiriant keturis Konstitucinio Teismo teisėjus buvo padaryta rimtų pažeidimų.
ES nesutarė su Lenkija tuo laikotarpiu, kai šalį beveik dešimtmetį valdė dešiniojo sparno partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS).
Per PiS valdymo laikotarpį Lenkijos vyriausybė pertvarkė teismų sistemą, paskyrė tris partijai artimus teisėjus ir naują Konstitucinio Tribunolo pirmininką.
2023 metais PiS pralaimėjo parlamento rinkimus, į valdžią atėjo proeuropietiškas ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, tačiau Lenkijos teismų sistemoje vis dar esama tų reformų žymių.
ESTT priėmė sprendimą Europos Komisijos (EK), kuri iškėlė bylą dėl dviejų 2021-aisiais Lenkijos teismo priimtų sprendimų, naudai. ESTT nustatė, kad Lenkija negalėjo ignoruoti ES teisės, paskelbdama ją nesuderinama su šalies konstitucija.
„Lenkija negali remtis savo konstitucine tapatybe, kad išvengtų bendrų (ES) vertybių, tokių kaip teisinė valstybė, veiksminga teisminė apsauga ir teismų nepriklausomybė, laikymosi, – teigiama ESTT išplatintame pranešime. – Šios vertybės sudaro patį Europos Sąjungos, prie kurios Lenkija laisvai prisijungė, tapatybės pagrindą.“
Būdama valdžioje, PiS teigė, kad teismų reformos buvo būtinos norint pašalinti korumpuotus teisėjus.
Vis dėlto ES apkaltino PiS demokratinių principų pažeidimu.
Nuo tada, kai D. Tuskas pradėjo eiti pareigas, jo vadovaujama centrinė vyriausybė reformavo teismų sistemą ir iš naujo pripažino ES teisės viršenybę. Ji taip pat ėmėsi kitų veiksmų, siekdama spręsti įvairius ginčus su Briuseliu.
Tačiau D. Tusko vyriausybė nesutaria su prezidentu Karoliu Nawrockiu, kuris anksčiau šį mėnesį pažadėjo ginti Konstitucinį Tribunolą, teigdamas, kad valdantieji jį puola.
Naujausi komentarai