Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas pareiškė, jog nori, remdamasis nacionaliniais pamatais, kurti neliberalią valstybę, pavyzdžiais pasitelkdamas Rusiją ir Kiniją, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė EUobserver.

Šeštadienį viešėdamas Beile Tušnado kurorte Rumunijoje, Vengrijos dešiniųjų premjeras sakė, kad 2008 metų finansų krizė išprovokavo permainas, kurios yra tokios pat reikšmingos, kaip du pasauliniai karai ar 1990-ųjų pokyčiai Rytų ir Vidurio Europoje.

Patirtis, įgyta per finansų krizę, parodė, kad „liberalios demokratinės valstybės negali išlikti konkurencingos globaliu mastu“.

„Nemanau, kad mūsų narystė Europos Sąjungoje užkerta kelią mums ant nacionalinių pamatų kurti neliberalią naują valstybę“, - sakė V.Orbanas, kurį cituoja „Bloomberg“.

Pasak premjero, dabar pasaulyje vyksta konkuravimas, kaip geriau tvarkyti valstybę, kad ji klestėtų.

„Šiandien pasaulis mėgina perprasti sistemas, kurios nėra vakarietiškos, nėra liberalios, galbūt netgi yra nedemokratiškos, bet visgi klesti“, sakė V.Orbanas, kaip pavyzdžius paminėdamas Singapūrą, Kiniją, Indiją, Rusiją ir Turkiją.

V.Orbanas, kuris Vengrijos parlamente turi dviejų trečdalių daugumos paramą, sakė, kad ieško geriausio būdo, kaip tvarkyti Vengrijos valstybę, kad ji taptų konkurencingesnė.

Pasak premjero, atėjo laikas atsisakyti liberalių socialinės sąrangos principų ir metodų.

V.Orbanas sakė, kad toms pastangoms trukdė pilietinės visuomenės judėjimai ir kad nevyriausybinių organizacijų darbuotojai yra politiniai aktyvistai, atstovaujantys užsienio interesams.

Budapeštas neseniai įsitraukė į politinį ginčą su Norvegija, kai Vengrijos pareigūnai atliko kratas nevyriausybinėse organizacijose, dalyvaujančiose administruojant pagalbą, gaunamą iš tos Šiaurės šalies.

V.Orbano vyriausybė kaltino organizaciją „Norvegijos fondas“ remiant opozicijos politines grupes.

Premjeras, kuris balandį buvo perrinktas antrai ketverių metų kadencijai, taip pat kritikuojamas Europos Sąjungoje dėl savo glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva neseniai sutiko paskolinti Budapeštui 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) atominės jėgainės plėtrai.