Ilgi laukimo metai

Bulgarija įvykdė visus griežtus Mastrichto kriterijus ir „yra pasirengusi pradėti naudoti eurą“. Toks EK verdiktas nuskambėjo praėjus net aštuoniolikai metų nuo Bulgarijos įstojimo į ES. Europos centrinis bankas (ECB) taip pat išreiškė palankumą, pagyręs Bulgarijos „didžiulį pasiryžimą padaryti reikiamus pakeitimus“.

„Šiandienos pranešimas yra istorinis momentas Bulgarijai, euro zonai ir ES“, – trečiadienio ECB žinią komentavo ES ekonomikos reikalų komisaras Valdis Dombrovskis ir pabrėžė, kad euras yra daugiau nei valiuta.

Bulgarijos, 6,4 mln. gyventojų turinčios, skurdžiausia bloko valstybės, kelias į euro zoną buvo ypač vingiuotas – šalis kentėjo nuo politinių neramumų, per trejus metus buvo surengti net septyneri rinkimai, kurių paskutiniai vyko pernai spalį. Ankstesnius planus eurą įvesti dar 2024 m. pradžioje buvo atidėti dėl per aukštos infliacijos – ji siekė beveik 19 proc.

Nuo 2024 m. gegužės iki šių metų balandžio infliacija nukrito iki 2,7 proc. Mažesnė ji fiksuota tik Airijoje (1,2 proc.), Suomijoje (1,3 proc.) ir Italijoje (1,4 proc.). Šiandien Bulgarijos valstybės skola – 24,1 proc. BVP, tai antras mažiausias rodiklis ES.

Bulgarijos ministras pirmininkas Rosenas Želiazkovas sakė, kad ES uždegta žalia šviesa kitais metais įsivesti eurą patvirtina šalies pažangą.

Prieš oficialiai įsivesdama eurą, Bulgarija dar turi gauti ES finansų ministrų pritarimą, kuris, tikimasi, bus duotas liepą.

Pinigai jau pakeliui

Bulgarijos centrinio banko vadovas Dimitaras Radevas dar gegužės viduryje patikino: infrastruktūros kliūčių prisijungti prie euro zonos nėra, bulgariški euro banknotai spausdinami jau ketverius metus, o dabar gaminamos ir bandomosios monetų partijos. Ant dviejų eurų monetų krašto bus išgraviruotas tekstas kirilica БОЖЕ ПАЗИ БЪЛГАРИЯ (Dieve, saugok Bulgariją). Šis užrašas buvo naudojamas visose Bulgarijos monetose, išleistose 1882–1943 m., tad laikytinas monetų kalimo tradicijų tęstinumo ženklu.

Kai 2002 m. sausio 1 d. buvo išleisti pirmieji euro banknotai ir monetos, bendros valiutos zoną sudarė tik dvylika šalių. Palaipsniui šis skaičius išaugo iki 20, 2007 m. prisijungus Slovėnijai, 2008 m. – Kiprui ir Maltai, 2009 m. – Slovakijai, 2011 m. – Estijai, 2014 m. – Latvijai, o 2015 m. – Lietuvai. Kroatija iki šiol buvo paskutinė eurą įsivedusi šalis, prie euro zonos šalių klubo prisijungusi 2023 m. Bulgarijai tapus euro zonos nare, euras sava valiuta bus 353 mln. žmonių 21-oje ES valstybėje.

Bulgarų skepsį euro atžvilgiu iš dalies galima suprasti. Levas asocijuojasi su šalies nepriklausomybe, jo istorija skaičiuojama nuo 1881 m.

Kurstomas skepsis

Siekis tapti valiutų sąjungos nare Bulgarijoje susidūrė su stipriu vidaus pasipriešinimu. Ypač aktyviai veikia prorusiška nacionalistų partija „Vazraždane“, glaudžiai susijusi su valdančiąja Rusijos partija „Vieninga Rusija“.

Socialiniuose tinkluose vyksta dezinformacijos apie eurą kampanija. „Vazraždane“ atstovai be skrupulų lieja melą, kad EK neva svarsto, kaip konfiskuoti santaupas, kurias piliečiai pusę metų palieka nepaliestus savo banko sąskaitose, europiečių ginklavimosi projektams finansuoti.

„Vazraždane“ sugebėjo surinkti 604 tūkst. parašų referendumui dėl bulgarų levo išsaugojimo, partijos vadovas Kostadinas Kostadinovas reikalavo „atsiklausti tautos“. Tačiau Bulgarijos parlamentas du kartus – 2023 m. ir šiemet gegužę – kategoriškai atmetė referendumo idėją.

Bulgarijos žiniasklaida remiasi Europos institucijų atstovų nuomone, kad ES teisė neleidžia Bulgarijai rengti referendumo šiuo klausimu, nes jis seniai išspręstas ES sutartyse: kai šalis atitinka kriterijus, ji turinti įvesti eurą.

Tačiau teisiniai argumentai „Vazraždane“ šalininkams neįdomūs. Vasarį protestuotojai surengė akcijas Sofijoje. Prie ES atstovybės užkūrė laužus, ant stiklinio pastato fasado pylė raudonus dažus, svaidė Molotovo kokteilius ir kiaušinius. Miniose buvo matyti levą palaikantys plakatai, SSRS ir VDR vėliavos.

Susiskaldymas šiuo klausimu atsispindi ir nuomonių apklausose. Gegužės pradžioje atlika instituto „Mjara“ apklausa parodė, kad daugiau nei pusė suaugusių bulgarų (54,9 proc.) pasisako prieš euro įvedimą 2026 m., o tik trečdalis (34,4 proc.) pritaria euro zonos narystei.

Kitas tyrimas, gegužės antroje pusėje atlikta „Gallup International Balkan“ apklausa, atskleidė dar sudėtingesnį vaizdą: 33,4 proc. mato „daugiau naudos“ dėl euro įvedimo, 32,9 proc. bijo būsiant „daugiau trūkumų“, o 22,6 proc. nesitiki nei pranašumų, nei trūkumų.

Euro klubo pranašumai

Buvęs Bulgarijos vicepremjeras, atsakingas už euro įvedimo proceso koordinavimą 2021–2023 m., „Der Standard“ cituojamas „Wifo“ ekonomistas Atanas Pekanovas, įsitikinęs, kad „dalyvavimas valiutos sąjungoje šaliai turėtų atnešti daugiau pranašumų nei trūkumų“.

A. Pekanovas pabrėžia paradoksą: „Daugelis bijo, kad dėl euro įstojimo prarasime suverenitetą, bet, mano nuomone, mes laimėsime suverenitetą, nes dabar galėsime dalyvauti ECB sprendimuose.“ Nuo 2002 m. bulgarų levas jau buvo fiksuotu kursu susietas su euru santykiu maždaug 2 levai ir 1 euras.

„Bulgarijai nauda yra didesnė už riziką – dėl mūsų ekonomikos dydžio, dabartinės integracijos į ES, geopolitinių rizikos veiksnių, Bulgarijos finansų sistemos struktūros ir bankų žlugimo istorijos, užsienio investuotojų susidomėjimo (ir Bulgarijos verslo ir profesinių sąjungų išreikšto noro)“, – mediapool.bg citavo ekonomistą.

Anot EK pirmininkės Ursulos von der Leyen, įvedus eurą „Bulgarijos ekonomika taps stipresnė, padidės prekyba su euro zonos partneriais, tiesioginės užsienio investicijos, galimybės gauti finansavimą, kokybiškos darbo vietos ir realios pajamos“.

Bandys suvaldyti sukčius

Bulgarų skepsį euro atžvilgiu iš dalies galima suprasti. Levas asocijuojasi su šalies nepriklausomybe, jo istorija skaičiuojama nuo 1881 m.

Be to, gyventojai nerimauja, kad šalies verslas pasinaudos euro įvedimu, kad pakeltų kainas. Bulgarijos valdžios institucijos ruošiasi aktyviai kovoti su galima kainų spekuliacija.

Konkurencijos apsaugos komisijos vadovas Rosenas Karadimovas ir Vartotojų apsaugos komisijos pirmininkė Marija Filipova pranešė, kad valstybė turi priemonių kovoti su galimomis dirbtinai keliamomis kainomis, stebės galimus kartelinius susitarimus.

„Jei kas nors savarankiškai apvalins 2 levus iki 2 eurų (šiuo metu levo kursas yra maždaug 0,50 euro – red. past.), komisija neturi pagrindo reaguoti. Tačiau jei kaimyninis prekybininkas taip pat apvalino, tai jau draudžiama praktika“, –  bulgarų žiniasklaida citavo R. Karadimovą. Sankcijos gali siekti iki 10 proc. praėjusių finansinių metų apyvartos. Vartotojų teisių stebėtojai taip pat nusiteikę per 300 dienų aplankyti 300 gyvenviečių. Ar šie užmojai bus realūs, kol kas neaišku: institucijoms stinga darbuotojų, o kandidatai nesusivilioja per menkais atlyginimais.

ECB ataskaitoje kalbama apie galimas Bulgarijos problemas. Iššūkių, galinčių pakenkti ekonominiam stabilumui ir konvergencijos tvarumui, kelia institucijų ir valdymo kokybė. Problemų esama ir verslo aplinkoje, stinga viešojo administravimo efektyvumo, laikantis mokesčių įstatymų, kovojant su korupcija ir užtikrinant teismų sistemos nepriklausomybę. Bulgarija nuo 2020 m. dalyvauja Bankų sąjungos veikloje, o 2025 m. tapo visateise Šengeno zonos nare.

Manoma, kad euro įvedimo ypač laukia Bulgarijos turizmo ir IT sektoriai, automobilių ir ginkluotės pramonės.

Vienos sunkumai

Priešingoje situacijoje atsidūrė Austrija. Kaip skelbia DPA-ELTA, EK dėl „didelių paskolomis finansuojamų Vyriausybės išlaidų“ pradėjo perteklinio deficito procedūrą prieš šią šalį. Pernai Austrijos Vyriausybės deficitas sudarė net 4,7 proc., gerokai viršydamas leistinus 3 proc.

Šiuo metu Austrija susiduria su ekonomikos sunkumais, didele infliacija, silpna vartojimo paklausa ir besitęsiančia recesija. EK prognozuoja, kad Austrija gali tapti vienintele ES nare, kurios ekonomika šiemet susitrauks. Dabartinė Vyriausybė iki 2029 m. viešojo sektoriaus išlaidas nori sumažinti 54 mlrd. eurų.