Džiūgaujantys migrantai iš Kinijos traukinių stotyje Vokietijoje 2015 metais pasitikti užrašais „Sveiki atvykę!“, tačiau šiuo metu Europa migrantų nebelaukia. Gresiant pabėgėlių iš Afganistano bangai, ruošiamasi, kaip ją atremti.

„Svarbu ne tik rūpintis savo išorine siena. Neturime laukti, kol žmonės iki jos ateis, turime dirbti tame regione, pačiame Afganistane, kaimyninėse šalyse. Geriausias būdas išvengti migrantų krizės yra padaryti, kad nebūtų humanitarinės krizės“, – kalbėjo eurokomisarė Ylva Johansson.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų susitikime neužmiršta ir Lietuvos siena.

„Ant stalo turime daug pasiūlymų, kaip saugoti savo išorines sienas ir kaip bendrauti su trečiosiomis šalimis dėl migracijos problemų. Kalbant apie finansavimą dėl situacijos Lietuvoje, komisija greitai nusprendė skirti beveik 40 mln. eurų, taip pat vyksta karštos diskusijos dėl papildomo finansavimo sienai“, – teigė Y. Johansson.

Europos Sąjungoje kalbama ir apie naujas sankcijas Baltarusijai.

„Tai verčia elgtis Aliaksandrą Lukašenką desperatiškai. Dėl ko jam migrantai dar naudingi, dėl to, kad jie atneša pinigų. Matome, kad tai susiję su sankcijomis, kurias jau įvedėme, ir esame pasiruošę įvesti naujas. Pavyzdžiui, aš esu atsakinga už vizas. Galėtume įšaldyti vizų išdavimą žmonėms, susijusiems su A. Lukašenkos režimu“, – sakė eurokomisarė.

„Baltarusija ir jos keliamos hibridinės atakos tikrai atidžiai sekamos. Jei tos atakos tęsis, turime pasirinkimų, komisija turi svertų, kaip paspausti Baltarusiją dar labiau“, – komentavo Slovėnijos vidaus reikalų ministras Aleš Hojs.

Lietuvos politikai tokius pareiškimus sveikina.

„Aš manau, kad tai yra geras signalas, ir aš labai džiaugiuosi, kad dabar ne tik Lietuva kalba apie sankcijas už įvairius neteisėtus veiksmus Baltarusijos režimui“, – šnekėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

Baltarusija ir jos keliamos hibridinės atakos tikrai atidžiai sekamos. Jei tos atakos tęsis, turime pasirinkimų, komisija turi svertų, kaip paspausti Baltarusiją dar labiau.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė besikeičiančią Europos Sąjungos poziciją dėl migracijos pastebi, tačiau pažymi, kad to negana. Esą reikia keisti Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą.

„Labai aktyviai dirbame atskirai su kiekviena šalimi ir bandome telkti tam tikrą aljansą, kuris, bendrom jėgom, padės mums įgyvendinti pokyčius“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak politologų, įdomiausia tai, kad Europos Sąjunga akivaizdžiai keičia požiūrį į migraciją.

„Ji pirmiausia suvokiama kaip iššūkis ir grėsmė, o ne kaip galimybė. Tą labai aiškiai artikuliuoja Europos lyderiai, sakydami, kad mes turime spręsti problemas kaip įmanoma toliau nuo Europos Sąjungos sienų, jeigu tik tai yra įmanoma“, – sakė politologas Linas Kojala.

Taip pat labai svarbu, kad nepamiršta ir Baltarusija.

„Svarbus signalas ir tai, kad toliau kalbama apie tai, kaip spausti Baltarusijos režimą, ypač taikantis į pareigūnus, jų galimybes keliauti į Europos Sąjungą turint supaprastintas vizas. Tai dar kartelį įrodo, kad Baltarusija taip pat nėra dingusi iš akiračio net ir Afganistano įvykių kontekste“, – teigė L. Kojala.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko per 4 tūkst. migrantų, Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridiniu karu.