Briuselyje susirinkusiems Europos Sąjungos vadovams ant stalo – planai, kaip perginkluoti bloką. Šalims narėms siūloma suteikti iki 150 mlrd. eurų paskolų investicijoms į gynybą.
„Jei pakankamai investuosime į gynybą, atgrasysime agresorius. Nes silpnumas kviečia mus pulti. Tad turime daryti daugiau“, – ragino Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
Tuo metu Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atrodo vis labiau izoliuotas – jis bando stabdyti paramą Ukrainai, tačiau lyderiai vis sugalvoja, kaip išvengti jo veto.
„Prieš porą savaičių Briuselyje sakiau ir kartoju vėl šiandien: Nyderlandai yra „prieš Orbaną“, – teigė Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas.
„Septyniasdešimt procentų europiečių mano, kad tik Europos Sąjunga gali juos apsaugoti. Mano žinia tokia: turime būti stipresni. Pirma, turime siųsti aiškų signalą dėl Ukrainos, taip pat dėl to, kur leidžiame pinigus ir kam juos naudojame“, – kalbėjo Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šį planą sveikina – ginkluotis Lietuva gautų didžiausią įmanomą finansavimą.
„Šiandien galima pasakyti aiškiai tik vieną dalyką – Lietuva turės gerokai daugiau galimybių pasinaudoti šiais atsirandančiais instrumentais nei kitos šalys. Kodėl? Todėl, kad mūsų skolos ir BVP santykis yra mažas“, – teigė G. Nausėda.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į lyderius kreipėsi nuotoliniu būdu, nes vieši Norvegijoje. Lietuvos vadovo parama jam aiški – G. Nausėda siūlo numatyti orientacinę Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą datą – 2030 metų sausio 1 d.
Tiesa, Lietuvos prezidentas sulaukė klausimo: kas, jei iki 2030-ųjų Rusija šturmuos Europą?
„Tai esminė prielaida, kurią pasidarė Lietuva. Turime labai ambicingą tikslą – sukurti nacionalinę diviziją, pilnai apginkluotą su visa infrastruktūra, iki 2030 metų. Pagal šį scenarijų turime 4–5 metus, bet jei bus sušvelnintos sankcijos Rusijai – laiko bus mažiau“, – sakė jis.
Tuo metu Rusija, skleidžianti propagandą apie tai, kokia ji neva taiki šalis, niršta – užsipuolė Europą dėl ginklavimosi.
Karinis sujudimas vyksta ir nuo Europos Sąjungos atsiskyrusioje Jungtinėje Karalystėje. Londone britų premjeras Keiras Starmeris priėmė 30 šalių kariuomenių vadų – tartis dėl taikos palaikymo pajėgų, kurių prireiks Ukrainai po paliaubų.
