Europos šalių vyriausybės ir žmonės su nerimu laukia visuotinių rinkimų Didžiojoje Britanijoje, kuriai Senasis žemynas siunčią aiškią žinią: norime, kad liktumėte mūsų šeimoje, tačiau ne bet kokia kaina.

Nuo Paryžiaus iki Palermo, nuo Berlyno iki Diuseldorfo - visur britų vyriausybės vadovo Davido Camerono (Deiviso Kamerono) pažadas surengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, jei gegužės 7 dieną bus perrinktas, kelia bangas.

Itin budriai britų rinkimai stebimi naujesnėse rytinėse ES narėse, iš kurių šimtai tūkstančių žmonių atvyko į Didžiąją Britaniją ieškoti darbo, kai prieš dešimtmetį buvo sušvelnintos Bendrijos migracijos taisyklės.

D.Cameronas nori keisti taisykles, reguliuojančias migraciją bei socialines pašalpas, kurias gauna Britanijoje gyvenantys kitų ES šalių piliečiai.

Tačiau tuo klausimu, ar britai iš tiesų balsuotų už „Brexit“ - Britanijos pasitraukimą iš ES, jei D.Cameronas 2017-aisiais surengtų referendumą, jaučiamas vis didesnis skepticizmas.

„Manome, kad jei referendumas vis dėlto būtų, britai balsuotų prieš pasitraukimą iš ES“, - sakė 43 metų Pawelas Machala (Pavelas Machala), 43 metų lenkų technikas, kuris nuo 2005 metų Britanijoje dirba geležinkelių darbininku.

P.Machala, dalį laiko praleidžiantis Lenkijos pietryčiuose esančiame Jaroslavo mieste, kur gyvena jo žmona ir vaikas, taip pat sakė, kad jo draugai lenkai, dirbantys Britanijoje, mano, jog netgi tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Bendrijos, šalyje nebūtų įvesti griežti judėjimo suvaržymai.

Skepticizmas jaučiamas ir Europos politikos bei ekonomikos milžinėje Vokietijoje.

„Nemanau, kad britai įgyvendins šį planą iki galo. Nereikėtų deramai neįvertinti Britanijos priklausomybės nuo kontinentinės Europos“, - viename Frankfurto restorane sakė Ingo Speichas (Ingas Špeichas), 38 metų investicinio fondo vadybininkas.

Frankfurtas ir Paryžius yra miestai, kurie galėtų tikėtis didžiausios naudos, jei dėl Britanijos pasitraukimo iš ES nukentėtų Londono, kaip finansų centro, statusas.

I.Speichas dukart per mėnesį darbo reikalais vyksta į Londoną ir sakė, kad „jei būtų papildomų kliūčių įvažiavimui į šalį, į Londoną keliaučiau rečiau“.

Briuselio baimės

Briuselyje į galimą Britanijos pasitraukimą iš ES žiūrima labai rimtai.

Kad ir kokia erzinanti pastaruoju metu buvo Britanija, iš esmės visuotinai sutariama, kad ji yra viena svarbiausių ES valstybių: antroji pagal dydį Bendrijos ekonomika, viena pagrindinių karinių galių, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė ir branduolinį ginklą turinti NATO šalis.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praėjusią savaitę, regis, ištiesė alyvos šakelę Londonui, prabilęs apie galimybę keisti sutartį neesminiais klausimais, tačiau ne dėl judėjimo laisvės.

Jokia paslaptis, kad daug „Briuselio biurokratinio burbulo“ pareigūnų „atsikando“ D.Camerono ir pageidautų jo varžovo leiboristo Edo Milibando (Edo Milibando) pergalės, kartu išvengiant ir referendumo.

Dėl jo griežtos pozicijos nuo D.Cameronas nusigręžė daug potencialių jo sąjungininkų, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kurie būtų galėję padėti britų premjerui prastumti kai kurias jo pageidaujamas reformas, ir dabar nusiteikimas ieškoti kompromisų yra labiau santūrus.

„Jungtinės Karalystės partnerės neturi mokėti išpūstą kainą“, - sakė vienas prancūzų diplomatas, pageidavęs likti neįvardytas.

Jei D.Cameronas laimės rinkimus, „Brexit“ tema dominuos birželį vyksiančiame Europos viršūnių susitikime, kuriame jis greičiausiai išsamiai išdėstytų visus savo reikalavimus.

Analitikai sutinka su paprastais europiečiais, kai šie sako abejojantys, kad Britanija visgi pasitrauks iš ES.„Nepriklausomai nuo to,

kas laimės rinkimus, Jungtinė Karalystė turi svarių priežasčių būti Europos dalimi. Nemanau, kad esama rimtų motyvų pasitraukti iš Europos“, - naujienų agentūrai AFP sakė Gregory Claeysas (Gregoris Kleisas) iš Briuselyje įsikūrusio „Bruegel“ tyrimų instituto.

Pasak Londone įsikūrusio instituto „Atvira Europa“ direktoriaus Matso Perssono (Matso Persono), tikėtina, kad referendumas išsirutulios į dvikovą „imigracija versus darbo vietos“.

„Britanijos santykiai su ES yra dalykiniai, tai kaštų ir naudos analizė - jie nėra emociniai, kaip kitose žemyno vietose“, - pažymėjo M.Perssonas praėjusį mėnesį Briuselyje vykusioje diskusijoje.

Būtent asmeniniai ryšiai visame Senajame žemyne gali smarkiai nukentėti, Britanijai pasitraukus iš ES.

„Mano sūnus dirba banke Londone ir jau turi Britanijos pilietybę, ir man būtų sudėtingiau pas jį nuvykti“, - sakė 56 metų vertėja iš Bulgarijos Evgenija Hristova.
„Prisiminus eiles prie britų ambasados, mane ima krėsti šiurpas“, - pridūrė ji.