Vokiškas jautrumas

Daugybės sudie – popiežiaus ir kitų pasaulio didžiųjų, Europos institucijų ir Vokietijos politikos elito, eilinių vokiečių ir europiečių – ovacijas nuo politinės scenos išlydint neabejotiną jos primadoną A.Merkel sutrikdė ji pati. Ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos kanclere vadinama politikė savo skambučiais Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai sukėlė kontroversiškų vertinimų, net pasipiktinimą. Bet šiuo savo sprendimu ji tik dar kartą patvirtino principą, kuriuo vadovavosi: jos poziciją dažnai nulemdavo humanistiniai argumentai, o ieškodama išeities iš krizinių situacijų ji leisdavosi į nevienareikšmiškai vertintus pokalbius, pavyzdžiui, su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"A.Merkel ypač vertinama kaip politikė, ieškanti sprendimų bet kokioje situacijoje. Kartą paklausiau: iš kur tiek pakantumo? Ji atsakė, kad žino, ko iš V.Putino galima tikėtis, bet susitiks, kiek reikės, net jei tai žeis jos orumą, kad tik užtikrintų taiką", – prisimena Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2006–2008 m. ministro pirmininko Gedimino Kirkilo vertinimu, A.Merkel visuomet išnaudodavo visas galimybes: "Kas pirmas pradėjo kalbėtis Krymo okupacijos metu, kai situacija buvo kritinė? A.Merkel. Ji neišsprendė konflikto, bet bent jį užšaldė."

Jo vertinimu, šiuo metu ji panašiai elgiasi su Baltarusija: "Manau, elgiasi teisingai. ES puikiai supranta, kas yra A.Lukašenka, kas ten yra daroma. Bet ES, A.Merkel, vokiečiams žmonių gyvybė yra didelė vertė, todėl ir ėmėsi ieškoti išeities. O kalbėtis su A.Lukašenka nereiškia jokio jo pripažinimo – pripažinimas, kai jį pasveikins, jam išties raudoną kilimą."

Pasak buvusio ilgamečio ambasadoriaus Lietuvos misijoje prie NATO, 2012–2020 m. užsienio reikalų ministro, dabar – ambasadoriaus migracijai Lino Linkevičiaus, A.Merkel, apskritai vokiečiai yra tokie jautrūs, kad tik ko neišprovokuotų, tačiau, jo nuomone, tai truputį ir nuolaidžiavimas.

L.Linkevičius sako, kad reikia tikėti, jog pokalbiai su A.Lukašenka buvo nuoširdžios A.Merkel pastangos pagerinti situaciją, nes kenčia žmonės. "Bet kas juos ten suvijo, kas specialiai sukūrė šią krizę? O dabar spaudžiama – sumokėkite pinigus, pripažinkite A.Lukašenką. Dabar jaučiame pauzę, bet režimas laukia nuolaidų. Jei jų nebus, jie kūrybingi kurti naujas grėsmes. Kas Briuselyje sutarta politiškai daryti, tai ir reikėtų daryti. O kai atsiranda nacionalinės pastangos, tai sukelia sumaišties", – mano L.Linkevičius.

Kompromisų didmeistrė

Lietuvoje A.Merkel per savo karjerą viešėjo triskart, bet visi vizitai buvo išskirtinai dalykiški ir trumpi.

Vis dėlto A.Merkel garsėjo gebėjimu rasti išeitį iš krizinių situacijų. "Kiek teko asmeniškai susitikti su A.Merkel, visada stebino jos begalinė kantrybė ir gebėjimas aukotis. Kartais Europos vadovų taryboje (EVT) posėdžiai užtrukdavo iki paryčių, o ji, nepajudinama ir neišmušama iš vėžių, gebėdavo atlaikyti iki galo. Ne visiems tai pavykdavo, kai kurie vadovai periodiškai suirzdavo ir tapdavo nelabai konstruktyvūs. O kanclerė mokėjo visus apraminti, nuleisti garą ir rasti kompromisą. Jos kantrybė ir pasiaukojimas žavėjo – tokių savybių labai reikia, ypač kritiniais laikotarpiais", – prisimena D.Grybauskaitė.

G.Kirkilas iš EVT, kur jis dalyvaudavo kartu su prezidentu Valdu Adamkumi, A.Merkel prisimena kaip labai šiltą, paprastą žmogų, kuo ji gerokai skiriasi nuo daugelio kitų vadovų. Stebino ir A.Merkel diplomatiniai sugebėjimai, daugeliui nebūdingas nesikarščiavimas net ir ypač sunkiose situacijose. Ji nevengdavo įsivelti į sunkias derybas ir pasiekti kompromisų. "Kur ji pasirodydavo, visi suklusdavo, klausdavo jos nuomonės. Bet ES lyderės vaidmeniu ji nepiktnaudžiavo, jautė saiką. Su jos sprendimais galėjai sutikti ar nesutikti, bet visi žinojo, kad jie racionalūs", – vertina G.Kirkilas.

Jis prisimena, kaip paskutinę minutę derinant ES Lisabonos sutartį užsispyrė Kaczynskiai – Lechas, tuometis Lenkijos prezidentas, ir Jaroslawas – premjeras. Jie teikė labai daug siūlymų, o tai buvo paskutinis EVT susitikimas prieš sutarties pasirašymą. A.Merkel po vakarienės pasiūlė derybas pratęsti ir užbaigti tą pačią dieną.

"Ji iš visų valstybių vadovų elgėsi ramiausiai. Žinojo, ko reikia pasiekti, ir, kai visi pavargo, gal penktą ryto, pasiūlė padaryti nuolaidų Lenkijai, pavyzdžiui, skirti didesnį skaičių EP narių. Paryčiais susitarimas buvo pasiektas. Netrukus visi vadovai važiavome į Lisaboną, pasirašėme ES konstituciją, pagal kurią dabar ir gyvena ES", – pasakoja G.Kirkilas.

Jautėsi: G.Kirkilo nuomone, A.Merkel požiūris į Rytų europiečius buvo šiek tiek kitoks nei kitų šalių vadovų – pozityvus, gal todėl, kad pati yra iš Rytų Vokietijos. A. Ufarto / „BNS Foto“ nuotr.

Tiesa, primena jis, tokią įtaką A.Merkel įgijo palaipsniui: pirma – savo partijoje – Krikščionių demokratų sąjungoje, paskui – vidaus politikoje, dar vėliau – ir Europos, viso pasaulio. Po Vokietijos susijungimo 1990 m. A.Merkel išrinkta į Bundestagą, netrukus paskirta moterų ir jaunimo reikalų, vėliau – aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos ministre, o 2005-aisiais tapo Vokietijos kanclere.

Pasak L.Linkevičiaus, A.Merkel autoritetas per tuos metus palaipsniui augo, o kiekvienas jos gestas ir žodis turėjo didelį svarbą. Bet iš kitų vadovų ji išsiskyrė ne tik patikimumu, gebėjimu valdyti krizes, bet ir atidumu kitiems. Jam įstrigo atmintin 2008 m. NATO viršūnių susitikimas, kuriame kilo labai karštas ginčas dėl narystės NATO veiksmų plano Ukrainai ir Sakartvelui. Pagaliau dokumentuose atsirado frazė, kad šios šalys bus NATO, bet narystės veiksmų plano jiems taip ir nesuteikta.

"Po daugelio diskusijų derėtis liko tik A.Merkel su George'u Bushu. Kai po dviejų lyderių pokalbio ji ėjo į savo vietą, stabtelėjo ties mumis, priėjo prie prezidento V.Adamkaus. Galėjo ir neprieiti, bet priėjo ir pasakė, koks kompromisas pasiektas, parodė tekstą", – prisimena L.Linkevičius.

Tokių pavyzdžių – daugybė. Pavyzdžiui, L.Kaczynskis nekalbėjo jokiomis kitomis kalbomis – tik lenkiškai. Užtrukdavo, kol jam išversdavo, ir jis nespėdavo įsiterpti į diskusijas. A.Merkel tai pastebėjo, sustabdė diskusijas ir pasiūlė jam išdėstyti savo poziciją.

Mokslinis požiūris

Buvusiai D.Grybauskaitės vyriausiajai patarėjai, paskui – nuolatinei atstovei ES, ambasadorei, dabar – ekonomikos ir inovacijų viceministrei Jovitai Neliupšienei imponuoja A.Merkel įsigilinimas į svarstomą klausimą. Pavyzdžiui, Briuselyje susitikime dėl Graikijos skolos krizės Vokietijos kanclerė turėjo storus segtuvus su informacija, ir atrodė, kad apie Graikijos ekonomiką, mokesčius, pajamas ir išlaidas ji išmano geriau nei graikų pareigūnai. "Kai būdavo svarstomas koks krizinis klausimas ar vykdavo derybos dėl ES biudžeto, jos įsigilinimas į detales pritrenkdavo. Buvo sunku įsivaizduoti, kad vienos šalies vadovas gali tiek daug, net iki detalių, žinoti apie kitos reikalus, kartais geriau nei tos šalies atstovai", – prisimena J.Neliupšienė.

Bet, pasak jos, A.Merkel netoleravo, jei kas derybose kėlė tik politinius lozungus. Ji pasakoja pati mačiusi, kai, susitikime neišbuvusi nė septynių minučių, A.Merkel atsistojo ir išėjo, nepaisant, kad jame dalyvavo net kelių šalių vadovai.

"Nemanau, kad jos bijojo, – ji keldavo didelę pagarbą kaip žmogus, kuris gali ne tik priimti strateginius sprendimus, bet be didelių išorinių emocijų būti įsigilinusi net į detales ir, tuo remdamasi, priimti ne deklaratyvius, bet skaičiais ir procesų analize paremtus sprendimus", – sako J.Neliupšienė. Tiesa, primena ji, įsigilinti užtrunka, tad Vokietijos kanclerė kartais susilaukdavo kritikos, kad sprendimus priima per lėtai.

Bet daugelis pastebėdavo, kad kvantinės chemijos mokslų daktarės, politinę karjerą pradėjusios tik 1989-ųjų revoliucijų išvakarėse, ir požiūris į politiką buvo mokslinis. Kaip pati yra sakiusi, ji išanalizuoja visus scenarijus, o ne eksperimentuoja, kas šauna į galvą.

Ryšys su Lietuva

Briuselyje visi pastebėdavo A.Merkel palankumą, supratimą, draugišką požiūrį į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Tikrai glaudus buvo jos santykis su mūsų prezidente D.Grybauskaite. Daug kas pastebėdavo, kad EVT prabilus Lietuvos prezidentei A.Merkel liaudavosi rašyti trumpąsias žinutes ir pakeldavo galvą, jas dažnai besišnekučiuojančias užfiksuodavę ir fotografai.

"Su A.Merkel vardu bus siejamas ilgas stabilumo etapas Europos gyvenime. Lietuva nuolat jautė didelį Vokietijos ir pačios kanclerės palaikymą. Mums ypač reikšmingas buvo Vokietijos apsisprendimas vadovauti NATO batalionui Lietuvoje", – D.Grybauskaitė labai aukštai vertina A.Merkel – ne veltui už atsakingą europinę lyderystę ir asmeninį indėlį skatinant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą ji apdovanota vienu aukščiausių Lietuvos valstybės apdovanojimų – Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi.

G.Kirkilas taip pat pabrėžia, kad A.Merkel priėmė keletą unikalių sprendimų Lietuvai. Visų pirma, jis taip pat mini labai drąsų žingsnį pasiųsti 1 tūkst. Vokietijos karių batalioną į kitą NATO šalį – Lietuvą. "Tai buvo pirma tokia vokiečių misija buvo po Antrojo pasaulinio karo. A.Merkel ir jos komanda labai įdėmiai klausinėjo, kokia bus reakcija Lietuvoje – ar gyventojai palankiai sutiks Vokietijos karius. Į kiekvieną sprendimą ji žvelgdavo fundamentaliai", – prisimena G.Kirkilas. Be to, pasak jo, A.Merkel daugybę kartų palaikė Lietuvą derybose dėl "Rail Baltica" projekto, kitų sprendimų.

"Ji požiūris į Rytų europiečius apskritai buvo šiek tiek kitoks nei kitų šalių vadovų – pozityvus. Gal todėl, kad pati yra iš Rytų Vokietijos, ji geriau suprato šias šalis", – mano G.Kirkilas. Nors A.Merkel gimė Hamburge, tuometėje Vakarų Vokietijoje, kai jai buvo vos trys mėnesiai, jos tėvas – liuteronų dvasininkas – buvo perkeltas į Rytų Vokietiją. Beje, A.Merkel senelis buvo lenkas.

Lietuva nuolat jautė didelį Vokietijos ir pačios kanclerės palaikymą. Mums ypač reikšmingas buvo Vokietijos apsisprendimas vadovauti NATO batalionui Lietuvoje.

L.Linkevičius taip pat išskiria A.Merkel nuopelnus dėl NATO priešakinių pajėgumų regione suformavimo. "Galime suprasti, kokia sudėtinga buvo diskusija pačioje Vokietijoje, ypač po Antrojo pasaulinio karo žinant jų jautrumą tarptautinėms karinėms operacijoms. O čia dar ir buvusi Sovietų Sąjungos teritorija. Be A.Merkel tvirto žodžio vargu ar būtų priimtas toks sprendimas", – mano L.Linkevičius.

Lietuvoje A.Merkel per savo karjerą viešėjo triskart, bet visi vizitai buvo išskirtinai dalykiški ir trumpi. Pirmasis 2008-aisiais netruko nė penkių valandų, mat Rusijos karinė agresija prieš Sakartvelą pakoregavo jos darbotvarkę. Bet ir kituose dviejuose ji Lietuvoje pamatė daugiausia valdžios kabinetų: be darbinių susitikimų su prezidentais ir premjerais, 2010-aisiais ji dar pagerbė žuvusiuosius už Lietuvos laisvę Antakalnio kapinėse, o 2018 m. Rukloje aplankė čia dislokuotus Vokietijos karius iš NATO bataliono.

Nors, kaip primena G.Kirkilas, A.Merkel – viena iš nedaugelio Europos šalių vadovų, kurie domisi kultūra, vizitų Lietuvoje metu tam laiko nelikdavo, nes būdavosuskaičiuota kiekviena minutė.

Jautrumas: L.Linkevičius pastebi, kad A.Merkel, apskritai vokiečiai yra tokie jautrūs, kad tik ko neišprovokuotų, tačiau tai truputį ir nuolaidžiavimas. L. Balandžio / „BNS Foto“ nuotr.

Rusiškas leitmotyvas

Vokietijos kanclerė neišvengė ir kontroversiškai vertinamų sprendimų. Jai priekaištauta, kad ji nevengė pokalbių ir susitikimų su V.Putinu, nors buvo akivaizdu, kad jų metu būdavo mėginama ją psichologiškai paveikti, net imantis labai negarbingų būdų. Štai jokia paslaptis, kad A.Merkel bijo šunų, nes yra buvusi apkandžiota. Tačiau V.Putinas per vieną jų susitikimą jo rezidencijoje ir spaudos konferenciją atsivedė savo labradoro retriverį.

"Ta taktika – kad reikia kalbėtis – mažai davė rezultatą. Dialogas vyksta, bet procesai tęsiasi toliau. Kažkas turi keistis, priešingu atveju problemų Europoje bus daugiau", – nuogąstauja L.Linkevičius. Jo įsitikinimu, simptomiška, kad kai Sakartvelas ir Ukraina nesulaukė aiškios NATO paramos, po poros mėnesių Pietų Kaukaze kilo karas, okupuota apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos. "A.Merkel žodis priimant tokius sprendimus buvo labai svarbus. Tačiau tas mūsų vengimas aiškiai parodyti paramą išprovokavo veiksmus, užaugino tuos autoritarus. Visi konfliktai, kurie kilo – Sakartvelo, Krymo ar pasportizacijos Sakartvele, Donbase, kai dirbtinai gaminami Rusijos piliečiai, išduodant jiems pasus, – viskas tik blogyn", – pabrėžia L.Linkevičius.

Dviprasmiškai vertinamas ir "Nord Stream 2" projektas. Pasak L.Linkevičiaus, tai pavyzdys, kaip Europoje priimame sprendimus, politikas, prioritetus, bet paskui nevykdome. O iš Rusijos pusės tęsiasi manipuliacijos ir spaudimas.

A.Merkel laikoma vadinamosios realpolitik šalininke, kai pragmatiniai tikslai nusveria ideologinius. G.Kirkilas neabejoja, kad ji labai gerai suvokė Vokietijos interesus: "Kai žaliesiems spaudžiant ji priėmė sunkų sprendimą uždaryti visas Vokietijos atomines elektrines, nebuvo kito kelio – reikėjo plėsti dujų gavybą, ir jai teko priimti kitą sunkų sprendimą – dėl "Nord Stream". Bet, suprasdama, kad jis nėra naudingas Rytų Europos šalims, A.Merkel ieškojo, kur galima padaryti joms kitokių nuolaidų. Jos politika visą laiką buvo tokia."

A.Merkel klaida vadinamas ir migrantų kvietimas atvykti į Europą. "Ir dabar iš to srauto migrantų Baltarusijos pasienyje visi nori į Vokietiją", – pastebi L.Linkevičius.

J.Neliupšienė primena, kad dėl A.Merkel pozicijos migrantų klausimu iškelta daug versijų, viena iš jų, kad ji – protestantų pastoriaus dukra, todėl jos sprendimą nusvėrė humanistiniai argumentai.

Bet, G.Kirkilo manymu, Vokietija – sparčiai senstanti visuomenė, o gamyba šalyje didžiulė ir auganti, tad A.Merkel labai aiškiai suprato, kad be naujos darbo jėgos įsiliejimo pramonė neišsilaikys. "Politikui tai buvo rizikingas žingsnis, bet daugelis supranta, kad neišvengiamas", – mano G.Kirkilas.

Ar išsaugos ES karūną

A.Merkel vadinama ne tik geležine kanclere, bet ir mutti (vokiškai – mama). Beje, savo vaikų ji neturi. Vokietijos kanclerio poste ji – pirma moteris ir pirma iš Rytų Vokietijos. Ji buvo pirma moteris, vadovavusi Krikščionių demokratų sąjungai.

Kai šiuo metu tarp kolegų ES ilgiausiai vyriausybės vadove dirbanti A.Merkel, o de facto ir visos ES lyderė, įtakingiausia moteris pasaulyje, 2018 m. spalį paskelbė, kad nebekandidatuos partijos lyderio rinkimuose, nesieks ir penktos kanclerės kadencijos, visame pasaulyje kilo klausimų, kas ją pakeis ne tik Vokietijos, bet ir pasaulio politikos avanscenoje ir kokią įtaką tai turės.

Pasak L.Linkevičiaus, Vokietija, kad ir kas būtų valdžioje, turės didelę įtaką visai Europai, taip pat ir Lietuvai. Ši šalis – rimtas strateginis mūsų partneris, ji tiesiogiai įsitraukusi į mūsų saugumo reikalus. Kaip būsima Vokietijos užsienio reikalų ministrė minima žaliųjų atstovė, o ši partija labai kritikavo "Nord Stream", skelbė principingas pozicijas dėl Kinijos, Rusijos. Bet, pastebi L.Linkevičius, koalicijoje nuostatos turi būti suderinamos, ir bus matyti, kokia bus bendra pozicija.

G.Kirkilas sako nemanantis, kad Lietuvai Vokietijos kanclerio pasikeitimas bus į bloga: šioje šalyje keičiasi politinės partijos, bet tradicijos tęsiamos, o Olafas Scholzas tam tikra prasme yra A.Merkel mokinys, dirbo dviejose jos vyriausybėse.

Bet ar jis turi potencialo tapti naująja A.Merkel Europos ir pasaulio mastu? L.Linkevičius neabejoja: "Kai išeina tokie pripažinti, o ne tokiais pasiskelbę lyderiai, bet kam labai sudėtinga juos pakeisti. Tarp pretenduojančiųjų į naujus Europos lyderius – ir Prancūzija. Bet tarp norinčiųjų ir galinčiųjų yra skirtumas."

Miegos, skaitys, keps slyvų pyragą

O ką veiks išėjusi į pensiją įtakingiausia pasaulio moteris? A.Merkel jau pareiškė nebeketinanti dalyvauti politiniame gyvenime. Interviu "Deutsche Welle" (DW) ji sakė, kad vos bus suformuota nauja Vokietijos vyriausybė, ji ketina miegoti ir skaityti. Yra minėjusi, kad kol kas nepriims jokių kvietimų.

Poilsio po šešiolikos tokių intensyvių metų tikrai reikia, nes kartais miegui jai likdavę vos keturios valandos per parą. Susirūpinta ir jos sveikatos būkle – TV kameros keliskart užfiksavo keistą kūno drebulį, po ko užsienio svečių vizitų metu himnus išklausė sėdėdama.

A.Merkel sako, kad dabar darys tai, ko pati nori. Kai neskaitys ir nebandys atsimiegoti už įtemptus metus, gal grįš prie savo firminių patiekalų – bulvių sriubos, jautienos kepsnio, slyvų pyrago, kuriais garsėjo, kai tam dar likdavo laiko. A.Merkel – ir futbolo gerbėja. Su savo vyru, kvantinės chemijos profesoriumi Joachimu Saueriu, ji mėgsta vaikščioti pėsčiomis, juodu – operos gerbėjai. Beje, J.Saueris – antrasis jos vyras: būdama 23-ejų tuomet Angela Kasner ištekėjo už fizikos studento Ulricho Merkelio ir tapo Merkel, tačiau po penkerių metų ši santuoka žlugo.

Kaip suskaičiavo DW žurnalistai, po ilgamečio darbo kanclere, ministre, Bundestago nare A.Merkel gali tikėtis apie 15 tūkst. eurų per mėnesį pensijos. Be to, jai priklausys asmens apsauga ir tarnybinis automobilis su vairuotoju, taip pat biuras su keliais tarnautojais.

Bet sunku įsivaizduoti Europos karalienę, kad ir pensijoje, tik skaitančią ir kepančią pyragus.