Pabėgėlių krizė skaldo Europos konservatorių partijas. Vokietijos kanclerė nori nuveikti kaip įmanoma daugiau, o vengrų premjeras pasisako už labai griežtas priemones, skelbia interneto portalas „Deutsche Welle“. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis LRT.lt sako, kad jo vadovaujama partija labiau palaiko A. Merkel solidarumo idėją, nors problemos sprendimo tvarumo klausimą taip pat kelia.

Europos liaudies partijos (ELP) suvažiavimas, šiemet vykęs Madride, buvo planuojamas kaip darnios šeimos šventė ir šioks toks ispanų premjero Mariano Rajoy, kuris stengsis būti perrinktas gruodį, rinkiminis žingsnis. Tačiau besitęsianti pabėgėlių krizė suvažiavimą, kuris vyko belangiame bunkeryje šalia oro uosto, greitai pavertė spontanišku konservatorių vadovų susitikimu pabėgėlių klausimu.

Prieš oficialiai pristatant savo pozicijas ELP delegatams, maža lyderių grupelė susitiko privačiai. Dalyviai sako, kad susitikime už uždarų durų vyko aštrūs ginčai. Vėliau ant scenos pagrindinėje salėje vyravo harmonija. Dideli mėlyni plakatai, papuošti žodžiu „taika“, rodė, ko konservatoriai, valdantys beveik pusę ES valstybių narių, siekia.

A.  Merkel: „su visais turi  būti elgiamasi humaniškai“

Vokietijos kanclerė A. Merkel išlaikė savo principinę poziciją, kad sienos turi išlikti atviros, ir ES priimamų prieglobsčio prašytojų skaičiui ribų būti neturėtų. „Su kiekvienu atvykusiu į Europą turi būti elgiamasi kaip su žmogumi! Pagrindinių teisių chartiją sukūrėme ne tam, kad galėtume su svetimšaliais elgtis nežmogiškai“, – kalbėjo A. Merkel 75-iems partijų atstovams iš 40-ties šalių.

Ji kartojo savo moto „mes galime tai padaryti“. Ji taip pat pasakė, kad ES turi dirbti su Turkija ir sieną tarp NATO partnerių Graikijos ir Turkijos atstatyti į „teisinę“ padėtį. Tūkstančiai pabėgėlių kasdien valtimis atvyksta į Graikiją.

A. Merkel neminėjo chaotiškos situacijos aplink Balkanus. Ji nuoširdžiai kreipėsi į kolegas, sėdinčius šalia: „Turime sąžiningai diskutuoti ir tarpusavyje pasidalyti naštą. Kiekvienas turime prisidėti, atsižvelgiant į galimybes. Europoje taip buvo visuomet, ir tai yra mūsų sėkmės formulė. Nenustosiu kovoti, kad išmoktume valdyti tai, kas gali būti didžiausiu per dešimtmečius mūsų solidarumo išmėginimu.“ 

V. Orbanas: „Europa yra silpna“

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas nė nesistengė slėpti manantis, kad ši politika yra neteisinga. Jis skatino stiprinti ES išorinių sienų apsaugą, riboti pabėgėlių antplūdį. Jei tai negali būti padaryta Graikijoje, tai, pasak jo, turinti padaryti Slovėnija. „Šiandieną Europa yra turtinga ir silpna. Tai – pavojingiausias iš galimų derinių“, – šūktelėjo V. Orbanas delegatams.

Jis tikino nieko neturintis prieš musulmonus, tačiau pridūrė, kad mūsų niekas neįgaliojo iš pagrindų keisti Europos visuomenes. Kreipdamasis į A. Merkel, Vengrijos premjeras pareiškė, kad nereikėtų dalyti pažadų, kurių neįmanoma ištesėti. Taip pat jis pridūrė, kad didžioji imigrantų dalis neatrodo kaip karo pabėgėliai: „tai jauni vyrai, kurie atrodo kaip armija.“

ELP grupės pirmininkas Europos Parlamente  Manfredas Weberis pripažino, kad jo paties partijoje esama tam tikrų įtampų. „Nuotaikos ELP nesiskiria nuo visos Europos nuotaikų. Santykiai čia įtempti“, – kalbėjo M. Weberis.

Jis teigė, kad Europa turi padėti pabėgėliams: „Jei beviltiškai skurdžios šalys, kaip Libanas, Jordanija, siūlo prieglobstį sirams, Europa taip pat turi galėti tai padaryti. Tai mūsų pagrindinis uždavinys – pasiūdyti pagalbą." Tačiau jis pabrėžė, jog negalės būti taip, kad šimtai tūkstančių žmonių tiesiog klajos po Europą neregistruoti. „Mes turime suteikti valstybėms galią kontroliuoti, išorinės sienos turi būti apsaugotos, tačiau tai nereiškia daugiau tvorų ir sienų Europoje“, – kalbėjo jis.

Jokios multikultūrinės visuomenės

Tačiau būtent tai Vengrija ir daro, siekdama nukreipti imigrantų antplūdį nuo savo šalies link Kroatijos ir Slovėnijos. Vengrijos europarlamentaras  György Schöpflinas mano, kad tai yra gerai: Vengrija tiesiog tvirtai laikosi Europos teisės. Vengrija, kaip jis sako, neuždarė savo sienų, tiesiog verčia imigrantus pereiti registracijos centrus. Visi, kas nori prašyti prieglobsčio Vengrijoje, gali tai padaryti. Jis taip pat mano, kad A. Merkel politika yra neteisinga: „Vokietija turi nuspręsti. Iki tam tikro lygio galiu suprasti, kodėl Vokietija buvo tokia dosni, tačiau nesu tikras, kad Vokietija pajėgi susidoroti su tokiu milžinišku žmonių skaičiumi.“

Kalbėdamas „Deutsche Welle“, G. Schöpflinas neabejojo, kad prieglobsčio prašytojai, kurie nėra karo pabėgėliai iš Sirijos, turėtų būti siunčiami atgal į savo šalis. Vengrija, pasak jo, nevykdys Vokietijos diktuojamos politikos pabėgėlių klausimu. „Manau, tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių yra didžiulis skirtumas. Jei tautos Vakarų Europoje nusprendžia norinčios multikultūrinių visuomenių, jos gali tai daryti. Mes to nenorime, ir tai yra mūsų sprendimas“, – sakė jis.

Europos konservatoriai parengė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Europa negali priimti dar milijonų žmonių. „Mes turime pareigą padėti, – tikino perrinktas ELP pirmininkas Josephas Daulas. – Tačiau taip pat mes turime pareigą saugoti savo piliečius. Negalime atverti durų visiems pabėgėliams.“

Bandant suderinti visus požiūrius, ELP paragino didelius Sirijos pabėgėlių kiekius iš Jordanijos, Libijos ir Turkijos perkelti į Europą. Tačiau pridūrė, kad žmonės, kuriems prieglobsčio perspektyva nenumatyta, turi būti deportuojami nuosekliau ir greičiau.

Spaudimas iš dešinės

Valdančiosios konservatorių partijos daugelyje ES šalių patiria didėjantį spaudimą dėl to, kad pabėgėlių krizė stiprina populistines jėgas kraštutinėje politinio spektro dešinėje.

Europarlamentaras M. Weberis siekia atsiriboti nuo tokių populistų ir jų „paprastų atsakymų“, sakydamas, kad konservatorių vyriausybės turi spręsti pabėgėlių krizę ir vykdyti savo pareigas. „Dabar turėtume ignoruoti visuomenės nuomonės apklausas ir daryti, ką privalome“, – kalbėjo jis.

Sekti Ispanijos pavyzdžiu?

Ispanijos konservatorių delegacija laikoma puikiu pavyzdžiu, kai kalbama apie pabėgėlių politiką. Šalis prieš daugybę metų pasirašė susitarimus su Maroku, Vakarų Sachara ir Senegalu. Šios šalys gauna paramą, kad imigrantai nekirstų Ispanijos sienos.

Afrikoje, aplink Seutą ir Melilją (Ispanijos anklavai), pastatytos aukštos tvoros. Tačiau V. Orbanas perspėjo delegatus apie pavojus, kurie kyla pasikliaujant kitų šalių pabėgėlių politika. Jis teigė, kad Europa gali tapti dar labiau pažeidžiama, jei atsakomybė už pabėgėlius bus permesta Turkijai.

Europos Vadovų Tarybos  pirmininkas Donaldas Tuskas paragino šalių lyderius baigti jų „gėdingas diskusijas“ dėl pabėgėlių paskirstymo kvotų.

Lietuvos konservatorių lyderis: priešintis – per vėlu

Europos Parlamento konservatorių frakcijoje ir TS-LKD partijoje, pasak G. Landsbergio, labiau linkę palaikyti A. Merkel iškeltą solidarumo idėją kritiniais Europai klausimais. „Tačiau tuo pat metu reiškiame tam tikrą nerimą dėl problemos sprendimo tvarumo. Klausiame, ar mes žinome, kuo tai baigsis, koks bus kitas žingsnis.

Kalbant apie tam tikrą pasipriešinimą, aš tai vadinčiau populizmu. Ir Europos Parlamente, ir mūsų politinėje padangėje yra politikų, kurie, kaip juokaudamas sakau, kris po traukiniu, kad nė vienas pabėgėlis neįvažiuotų. Bet sprendimai jau yra priimti, Europos Komisija ir mūsų atstovai Europos Taryboje jau yra sutikę su tuo skaičiumi“, – LRT.lt kalba TS-LKD pirmininkas.

Pasak pašnekovo, didžiulė kritika sprendimams yra pavėluota: jei manyta, kad sprendimams nereikia pritarti, tą klausimą reikėjo kelti prieš metus.

„Būdami išmintingi politikai, dabar turime kelti klausimą, ką darysime toliau – kaip pabėgėlius priimsime Lietuvoje ir kaip elgsimės su Artimųjų Rytų ir Sirijos situacija ateityje. Ar ES bus pasyvus stebėtojas, ar ryšis spręsti problemą ten, kur ji kyla“, – sako G. Landsbergis.