Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį sulaukė Europos Parlamento palaikymo savo eurokomisarų komandai, žadėdamas atgaivinti stagnuojančią Senojo žemyno ekonomiką ir veiksmingai kovoti su virtine užsienio politikos iššūkių.

Europos Parlamente Strasbūre už naująją Europos Komisiją balsavo 423 įstatymų leidėjai, 209 pasisakė „prieš“, o 67 susilaikė. Šis balsavimas atvėrė kelią J-C.Junckerio komandai savo penkerių metų kadenciją pradėti, kaip planuota, lapkričio 1 dieną.

Savo kalboje, kurią pasakė prieš balsavimą, J.-C.Junckeris pažadėjo iki Kalėdų pristatyti 300 mlrd. eurų investicijų paketą augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti, tarptautinei bendrijai būgštaujant, kad euro zoną vėl gali ištikti skolų krizė.

Jis taip pat sakė, kad ES turi imtis aktyvesnių veiksmų sprendžiant tokias problemas kaip Ebolos viruso protrūkis Vakarų Afrikoje, džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“, kuri užėmė didžiules teritorijas Irake bei Sirijoje, keliama grėsmė ir migrantų antplūdis iš Viduržemio jūros.

„Vėl išjudinkime Europą“, – sakė J.-C.Junckeris, kuris beveik du dešimtmečius vadovavo Liuksemburgo vyriausybei.

Europos Komisija yra aukščiausia vykdomosios valdžios institucija daugiau nei 500 mln. gyventojų turinčioje Bendrijoje, kuri yra didžiausia pasaulio ekonomika. Komisiją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės.

Buvo iškilusi grėsmė, kad naujoji Komisija negalės pradėti darbo numatytu laiku, kai Europos Parlamentas privertė J.-C.Junckerį padaryti tam tikrus pakeitimus savo komandoje, tačiau pirmadienį galiausiai buvo uždegta žalia šviesa dviem paskutiniams kandidatams, užbaigusiems daugiau nei dvi savaites trukusį klausymų maratoną.

J.-C.Junckeris Komisijos vairą perima iš portugalo Jose Manuelio Barroso (Žozė Manuelio Barozu), per kurio vadovavimo dešimtmetį ES įgijo daugiau galių, tačiau visuomenė ėmė vis labiau priešiškai žiūrėti į Briuselio biurokratinį aparatą, kurį nemaža dalis europiečių laiko per daug atitolusiu nuo eilinių žmonių.

Europos Komisija yra įtakingiausia institucija Briuselyje, rengianti ES teisės aktų projektus, prižiūrinti nacionalinių biudžetų ir antimonopolinių įstatymų vykdymą, taip pat vedanti derybas dėl prekybos sutarčių.

2010 metais J.M.Barroso antrosios kadencijos Komisija sulaukė 488 europarlamentarų palaikymo, 137 balsavo prieš jos patvirtinimą, o 72 susilaikė. Nuo tada ES įstatymų leidėjų skaičius išsaugo nuo 736 iki 751.

„Slapti teismai“

J.-C.Junckeris pažadėjo nuodugniai išnagrinėti prieštaringai vertinamą, tačiau vieną pagrindinių rengiamo ES ir JAV susitarimo dėl laisvosios prekybos elementą – galimybę korporacijoms paduoti į teismą vyriausybes.

J.-C.Junckeris pažymėjo, kad paves savo dešiniajai rankai, Europos Komisijos pirmajam vicepirmininkui Fransui Timmermansui (Fransui Timermansui) „konsultuoti“ jį dėl vadinamojo investuotojų ir valstybės ginčų reguliavimo mechanizmo (investor-state dispute settlement, ISDS), numatyto minėtame susitarime.

ISDS mechanizmas leidžia įmonėms paduoti į teismą nacionalines vyriausybes, jei jos mano, kad vietos įstatymai, reglamentuojantys tokias sritis kaip, pavyzdžiui, sveikata ir sauga, pažeidžia prekybos susitarimą ir kelia grėsmę jų investicijoms.

ISDS yra įprastas dalykas laisvosios prekybos susitarimuose, tačiau kritikai, įskaitant įtakingą Vokietijos vyriausybę, būgštauja, kad toks mechanizmas gali sudaryti galimybę tarptautinėms kompanijoms apeiti nacionalinius įstatymus ir gali susilpninti valstybių suverenitetą.

Kreipdamasis į ES asamblėjos narius Liuksemburgo ekspremjeras patikino, kad dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) „slaptiems teismams“ nebus leista „tarti paskutinio žodžio investuotojų ir valstybių ginčuose“.

J.-C.Junckeris, kuris priklauso centro dešinės Europos liaudies partijai, tai pat paragino europarlamentarus paremti jo investicijų paketą ekonomikai paskatinti.

„Jeigu šiandien mus paremsite, mes iki Kalėdų pateiksime darbo vietų, augimo ir investicijų paketą, – sakė J.-C.Junckeris. – Tiems, kas galvoja, kad perdėtas taupymas automatiškai atgaivins augimą ir sukurs daugiau darbo vietų, turėtų mesti tas idėjas“.

ES drasko debatai tarp Vokietijos bei taupymui pritariančių jos sąjungininkių ir tokių šalių kaip Prancūzija, kuri nori per pinigų leidimą susigrąžinti ekonominę sveikatą.
Keli europarlamentarai per debatus laikė užrašus „Ne“ tapymui“.

J.-C.Junckeris pažadėjo būti „griežtas, kai mums reikia būti griežtiems“. Vienas pirmųjų jo komandos uždavinių tikriausiai bus darbas dėl Prancūzijos biudžeto deficito, nors ekonomikos komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) pats yra prancūzas.

Jis taip pat sakė, kad Europos Komisija turi būti pasirengusi „pavojingesniam pasauliui“.

„Mes sureagavome tik tada, kai Ebolos problema pasiekė ES šalį. Turėjome imtis veiksmų daug anksčiau“, – pabrėžė jis.

Kalbėdamas apie džhadistų grupuotę „Islamo valstybė“, kuri užėmė didžiules teritorijas Irake bei Sirijoje, J.-C.Junckeris pažymėjo, kad ši grupuotė yra „ES vertybių priešas“.

Tačiau Europos Komisijos vadovas savo kalboje neužsiminė apie krizę Ukrainoje, dėl kurios smarkiai pašlijo ES ir Rusijos santykiai.