ES ir Jungtinės Valstijos susitarimą pasiekė praėjusių metų liepą, kai buvo nustatyti 15 proc. muitai daugumai prekių iš ES, o Briuselis sutiko taikyti nulinį tarifą JAV produktams.
Tačiau prezidento Donaldo Trumpo nusivylimui, ES dar turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, nes D. Trumpo grasinimai Grenlandijai ir JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas, panaikinęs daugelį jo muitų, lėmė kelis mėnesius trukusius vėlavimus.
ES sostinės jau pritarė susitarimui. Europos Parlamento pritarimas yra paskutinis politinis žingsnis prieš jo įgyvendinimą. Po šio sprendimo ES bus pasirengusi laikytis D. Trumpo liepos 4 d. termino ir išvengs galimybės, kad būtų įvesti nauji muitai Europos automobiliams.
Didžiausios politinės frakcijos Europos Parlamente, įskaitant didžiausią – konservatyviąją Europos liaudies partiją (EPP), kuriai priklauso Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, – jau anksčiau aiškiai pareiškė, kad pritars susitarimui.
Kraštutinė dešinioji Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (ECR) taip pat pareiškė, kad palaikys susitarimą.
Tačiau ne visi yra patenkinti. ES įstatymų leidėjai iš žaliųjų, kairiųjų frakcijų, taip pat kai kurie centristai teigia, kad blokas nesugeba ginti savo interesų prekybos srityje.
Dabar belieka tik keli formalūs žingsniai – galutinis valstybių narių patvirtinimas, kurio tikimasi per artimiausias dienas ar savaites, ir paskelbimas ES oficialiajame leidinyje, kad susitarimas įsigaliotų.
Parlamentas įtraukė į susitarimo tekstą keletą saugiklių, įskaitant galiojimo pabaigos datą – 2029 metų pabaigą, jei susitarimas nebus pratęstas.
Kiti saugikliai suteikia Europos Komisijai, atsakingai už ES prekybos politiką, teisę sustabdyti susitarimo galiojimą, jei Jungtinės Valstijos nevykdys savo įsipareigojimų arba sutrikdys prekybą ir investicijas.
„Europos Parlamentas aiškiai parodė, kad mes iš tikrųjų nepriimsime jokio susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, jei nebus apginti mūsų Europos interesai“, – ketvirtadienį sakė Prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.
Praėjusiais metais D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, jis pradėjo muitų karą ir nustatė muitus ir mokesčius plieno, aliuminio ir automobilių sektoriams.
Siekdama mažesnių mokesčių, U. von der Leyen skubėjo sudaryti susitarimą su D. Trumpu, tikėdamasi sumažinti prekybos įtampą su didžiausia ES prekybos partnere, prekybos su kuria apyvarta siekia 2 trilijonus JAV dolerių.
Naujausi komentarai