EP įsitikinęs, kad kitų metų biudžetas privalo suteikti tvirtą pagrindą naujoms ES programoms įgyvendinti ir sudaryti sąlygas parengti 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP). Be to, tai paskutinė galimybė pasiekti pažangą vykdant šio laikotarpio įsipareigojimus, tarp jų ir klimato kaitos mažinimo tikslus.

Pirminį Europos Komisijos biudžeto projektą europarlamentarai papildė daugiau nei 2 mlrd. eurų klimato kaitos mažinimui skirtoms programoms. Europarlamentarai taip pat numatė papildomą finansavimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai, „Erasmus+“ programai bei kitiems Parlamento prioritetams – smulkiajam ir vidutiniam verslui, mokslo tyrimams, skaitmeninimui, migracijos problemoms spręsti, užsienio politikai ir humanitarinei pagalbai.

EP balsavo už biudžetą, kurio įsipareigojimai iš viso sudarytų 171 mlrd. eurų (suma, kurią ES įsipareigoja investuoti 2020 m. ir vėlesniais metais, programoms tęsiantis ilgiau), o mokėjimai – 159 mlrd. eurų (realios išlaidos tik 2020 m.). Palyginti su Europos Komisijos siūlymu, europarlamentarai siekia padidinti ES įsipareigojimus beveik 2,7 mlrd. eurų.

Po šio balsavimo prasidės trijų savaičių trukmės taikinimo derybos su Taryba. Tikimasi, kad sutarimą dėl galutinio biudžeto pavyks pasiekti laiku, kad EP galėtų dėl jo balsuoti lapkričio 25-28 d. Strasbūre rengiamoje sesijoje. Jeigu susitarimo pasiekti nepavyks, Komisija privalės pasiūlyti naują biudžeto projektą.

Maždaug 93 proc. ES biudžeto skiriama ES ir užsienio šalyse vykdomiems regionų ir miestų plėtros, aplinkosaugos, žemės ūkio, mokslo, švietimo, pilietinės visuomenės ir kitiems projektams. Kitaip negu nacionaliniai biudžetai, ES biudžetas visų pirma yra skirtas investicijoms, o ne viešųjų paslaugų ar socialinės apsaugos finansavimui. ES biudžetas negali būti deficitinis.