„Pas mus partijų kivirčai yra svarbesni už Lietuvos reikalą. Visiškai kažkokia katastrofiška nebranda“, – LRT televizijai sakė prof. V. Landsbergis.

Negailėdamas kritikos Lietuvos valdžiai, jis taip pat atsigręžė į kaimyninę Estiją. V. Landsbergio vertinimu, ši Baltijos regiono šalis pasibaigus Europos Parlamento rinkimams ilgai nedelsė ir į eurokomisarus pasiūlė ministrę pirmininkę Kają Kallas, kuriai netrukus buvo deleguotos Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinės pareigos.

„Mes tokie esam – kodėl Estijoj neužsitęsia? Todėl, kad estai už mus dviem galvomis aukščiau stovi pagal politinę brandą ir solidarumą, ir supratimą, kad Estijos reikalas yra svarbesnis už partijų kivirčus“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad jau kurį laiką tęsiantis diskusijoms apie tai, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos deleguotu EK nariu, neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Didelį dalis konservatorių partijos narių atvirai reiškia paramą šiai potencialiai kandidatūrai.

Visgi, pats ministras tokios intencijos viešai neišsakė ir EK tema kalba nenoriai.

Prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį. Be to, šalies vadovo nuomone, Vilniui derėtų siekti portfelių, kurie yra susiję su ekonomikos sritimi. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas yra užsiminęs, jog į tokį EK portfelį galėtų pretenduoti ir pati premjerė, ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimo rūmuose taip pat netrūksta skepsio, vertinant G. Landsbergio galimybes tapti eurokomisaru. Ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovai yra viešai pareiškę, kad šiai kandidatūrai nepritartų.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.