63 metų buvęs žurnalistas per antrąjį rinkimų ratą Strasbūre gavo absoliučią balsų daugumą – 345 balsus iš 667, paskelbė kadenciją baigiantis EP pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).

Už čeką konservatorių Janą Zahradilą balsavo 160 parlamento narių,  Vokietijos žaliųjų lyderė Ska Keller (Ska Keler) gavo 119, o ispanų kairiųjų atstovė Sira Rego – 43 balsus.

Vienas Europos Parlamento turimų įgaliojimų yra  Europos Vadovų Tarybos atrinktų kandidatų užimti pagrindinius postus tvirtinimas.

Bene svarbiausias jo laukiantis uždavinys – nuspręsti, ar Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) pakeis dabartinį Europos Komisijos vadovą Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).

Antradienį ES lyderiai taip pat sutarė, kad Europos Vadovų Tarybai pirmininkaus Belgijos premjeras Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), dabartinė Tarptautinio valiutos fondo vadovė prancūzė Christine Lagarde (Kristin Lagard) vadovaus Europos centriniam bankui, o Ispanijos diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui) bus patikėta vadovauti ES užsienio politikai.

Visi šie kandidatai buvo paskirti po ilgų derybų pagaliau pasiekus bendrą kompromisinį susitarimą, todėl D.- M. Sassoli kandidatūros atmetimas būtų išmušęs iš pusiausvyros visą šį sudėtingą procesą.

D.- M. Sassoli EP pirmininko poste pakeis trečiadienį atsistatydinusį italą EPP krikščionį demokratą A. Tajanį.

„Turite tvirtą Europos Parlamento palaikymą“, – pareiškė EPP frakcijos lyderis Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis), siūlomas Europos Parlamento vadovu 2,5 metų kadencijai.

Florencijoje gimęs D.-M. Sassoli yra ilgametis žurnalistas, dirbęs daugelyje Italijos leidinių bei televizijos kanalų. Į politiką jis pasuko 2009-aisiais, tapęs Italijos demokratų partijos nariu ir sėkmingai dalyvavęs EP rinkimuose. Praėjusioje kadencijoje politikas užėmė EP pirmininko pavaduotojo postą.

Iškart po balsavimo rezultatų paskelbimo D.-M. Sassoli padėkojo europarlamentarams už išreikštą pasitikėjimą ir paminėjo artimiausių kelerių metų EP veiklos prioritetus.

„Turime rasti jėgų atgaivinti mūsų integracijos procesą ir pakeisti mūsų Sąjungą taip, kad ji geriau patenkintų piliečių poreikius, atsakytų į jų susirūpinimą ir plintantį praradimo jausmą. Turime kasdien ginti bei skatinti mūsų pamatines laisvės, orumo ir solidarumo vertybes ES ir už jos ribų“, – kalbėjo jis.

„Visiems aišku, kad Europoje nė viena vyriausybė negali žudyti, kad asmens vertė ir jo orumas yra mūsų politikos vertinimo kriterijus; kad pas mus niekas negali užčiaupti burnos oponentams, o mūsų vyriausybės ir joms atstovaujančios Europos institucijos yra demokratijos ir laisvų rinkimų vaisius; kad niekas negali būti pasmerktas dėl savo religinių, politinių, filosofinių įsitikinimų; kad merginos ir vaikinai gali keliauti, mokytis, mylėti be suvaržymų; kad nė vienas europietis negali būti pažemintas ir atstumtas dėl jo lytinės orientacijos; kad Europos erdvėje, įvairiais būdais, socialinė apsauga yra mūsų tapatybės dalis; kad ginti tuos, kuriems kyla pavojus, yra mūsų sutartyse ir tarptautinėse konvencijose nustatyta pareiga“, – pridūrė D.-M. Sassoli.

Jis taip pat perspėjo apie Bendrijoje stiprėjančių nacionalistinių nuotaikų keliamą pavojų.

„Esame europiečiai taip pat ir todėl, kad mylime savo šalis. Tačiau nacionalizmas, kuris tampa ideologija ir stabmeldyste, gamina virusus, kurie stimuliuoja pranašumo instinktus ir sukelia destruktyvius konfliktus, – pabrėžė naujasis EP vadovas. - Mums reikia Europos partijų, kurios gebėtų tapti vis ryškesniais mūsų demokratijos kelrodžiais. Tačiau turime suteikti joms naujų priemonių, nes turimų nepakanka. Šis Parlamentas turi būti sustiprintas ir tapti visavertės Europos demokratijos veikėjas.“