Daugelis iš mūsų, keliaudami Šengeno erdvėje, jau seniai pamiršome, ką reiškia sienos tarp valstybių. Deja, skrydžių bendrovėms jos vis dar formaliai egzistuoja:  tam, kad jos lėktuvas kirstų Europą, bendrovė turi gauti atskirą leidimą iš kiekvienos šalies, per kurią skris. Trečiadienį Europos Parlamentas balsavo dėl  teisės akto, kuriuo siekiama palengvinti oro transporto eismą Europoje.

Visas santaupas kelionėms po pasaulį išleidžianti Viktorija Brazaitytė apie vadinamą bendrą oro erdvę buvo girdėjusi, tačiau kokią tiksliai naudą gautų ji pati – nežino. Paaiškinus, kad įgyvendinus projektą galėtų atpigti skrydžių bilietai, o pačios kelionės sutrumpėtų, mergina nustemba: „Tai reiškia, kad per kelių savaičių atostogas galėsiu greičiau kur nors nuskristi ir daugiau laiko skirti poilsiui ar šaliai apžiūrėti? O gal ir išnaudoti tas kelias savaites net kelioms šalims aplankyti? Puiku! Jau laukiu, kada europarlamentarai galutinai pritars šiems pasikeitimams!“

Mažiau biurokratijos

Europos Parlamentas siekia, kad 28 Europos Sąjungos šalių narių oro erdvė būtų sugrupuota į devynis sektorius, koordinuojamus vienos bendrovės. Daugiausia iš to laimėtų skrydžių bendrovės. „Dabar kiekviena bendrovė turi suderinti skrydžio maršrutą su visomis šalimis, per kurias nori skristi, sumokėti mokesčius. Įsigaliojus bendrai oro erdvei bendrovėms sumažėtų derinimo, užtektų susiderinti skrydį su viena institucija, o ji savo ruožtu perduotų informaciją kitoms oro erdvę prižiūrinčioms tarnyboms“, – aiškina Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla.

Pašnekovas pabrėžia, kad Lietuvai reforma nebūtų didelė naujovė. „Prieš ketverius metus su Lenkija pasirašėme sutartį, pagal kurią kuriame funkcinį oro erdvės bloką. Jau dabar su Lenkija keičiamės informacija. Taigi Europos Parlamentui patvirtinus bendros oro erdvės planą, mūsų įgyvendinamas projektas taps sudėtine reformos dalimi – vienu iš planuojamų devynių sektorių“, – sako jis.

Laimės keleiviai

„Neabejoju, kad bendra oro erdvė Europai duos daugiau teigiamų dalykų negu neigiamų“, – sako Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Nors galbūt Civilinės aviacijos administracijoms darbo padaugės, nes teks surinkti informaciją ir ja dalintis su kaimynais, daugiausia laimės skrydžių bendrovės ir jų keleiviai. „Kadangi skrydžių bendrovėms reikės atlikti mažiau derinimų, jos sutaupys nemažas sumas. Supaprastinus oro erdvės valdymą, skrydžiai taps tiesesni, taigi ir pigesni. Be to, bus išmetama mažiau teršalų į orą. Taigi nauda bus visai Europai“, – įsitikinęs ministras.

Skrydžių bendrovės nekantriai laukė Europos Parlamento balsavimo. „Mes teigiamai vertiname visas iniciatyvas, galinčias atpiginti skrydžių bilietus. Jeigu įmonei atpigs maršrutų derinimas su oro erdvės prižiūrėtojais, patys maršrutai tiesės, turėsime galimybę klientams dar labiau atpiginti bilietus, o galbūt ir sukurti naujų skrydžių krypčių“, – komentuoja Ryanair komunikacijos vadovė Michelle Lowe.

Pokyčiai – būtini

2011 m. 18 proc. skrydžių Europoje vėlavo daugiau kaip 15 minučių, o per metus vėlavimas sudarė beveik 18 mln. minučių. Specialistai aiškina, kad skrydžiai vėluoja dėl nuolat augančio skrydžių skaičiaus bei oro eismo srauto valdymo neefektyvumo. Europos oro erdvės suskaidymas oro transporto bendrovėms ir jų klientams kasmet kainuoja beveik 5 mlrd. eurų. Dėl to maršrutai yra vidutiniškai 42 km ilgesni, taigi suvartojama daugiau degalų ir išmetama daugiau teršalų, tenka mokėti daugiau naudotojo rinkliavų ir dažnėja vėlavimai.

Virš Europos kasdien praskrenda maždaug 27 tūkst. lėktuvų. Prognozuojama, kad iki 2018 m. skrydžių skaičius per metus išaugs iki 11 mln., t.y. 16 proc. palyginti su 2011 m. Tai reiškia, kad situacija dar paaštrės, todėl ieškoti efektyvesnio būdo valdyti oro eismą – būtina. Trečiadienį patvirtinę savo siūlymus bendros Europos oro erdvės projektui, Europos Parlamento nariai pabrėžė, kad patobulinus skrydžių valdymą bus galima ne tik sutaupyti, bet ir suintensyvinti eismą: oro erdvė taps pralaidesnė, taigi tuo pat metu per Europą galės saugiai skristi daugiau lėktuvų.

Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto primininkas Brianas Simpsonas (Socialistai ir demokratai) iš  Jungtinės Karalystės įsitikinęs, kad bendra Europos oro erdvė būtina tvariam ir pažangiam orlaivių srauto valdymui. „Kiekviena šalis, ignoruojanti investicijų į transportą poreikį, pralaimi ne tik savo šalies verslo, bet ir žmonių sąskaita. Kai kalbame apie darbo vietas ir augimą, transporto sektoriaus svarba turi būti įvertinama“, – pažymi europarlamentaras.

Patvirtinę savo pataisas, EP atstovai toliau derėsis su ES šalių vyriausybėmis dėl galutinio teksto. Kadangi gegužės 25 d. vyks Europos Parlamento rinkimai, jį turėtų tvirtinti naujai išrinkti deputatai.