Visų pirma siūlomas reikalavimas, kad jų vardu dirbantys subjektai privalomai registruotųsi.

Šis pasiūlymas iš esmės skiriasi nuo panašaus JAV teisės akto – Užsienio agentų registracijos akto. Jis išsiskiria tuo, kad Bendrija ketina užtikrinti jo vykdymą baudomis, o ne baudžiamosiomis sankcijomis ar draudimais.

„Tai nėra vadinamasis užsienio agentų įstatymas“, – nurodė už skaidrumą atsakinga eurokomisarė Vera Jourova.

„Palankiai vertiname atviras diskusijas, tačiau kai įtaka daroma slaptai, ji gali būti apgaulinga ir trukdyti demokratiniams procesams“, – pridūrė ji.

Europos Komisijos teigimu, iniciatyvą siūloma pradėti įgyvendinti prieš 2024 metų birželį vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą. Pastaruoju metu šie artėjantys rinkimai sukėlė didelį susirūpinimą dėl išorės veikėjų, pavyzdžiui, Rusijos, galimo kišimosi.

Šiame siūlomame teisės akte dėl demokratijos gynimo reikalaujama, kad subjektai užsiregistruotų skaidrumo registre, viešai skelbtų pagrindinius duomenis apie savo atstovaujamąją veiklą ir ketverius metus saugotų dokumentus.

Kad pasiūlymas įsigaliotų, jam dar turi pritarti EP ir Bendrijos valstybės narės.

Pats EP praėjusiais metais buvo įsivėlęs į skandalą, susijusį su užsienio šalių įtaka.

„Katargeitu“ pramintas skandalas kilo pernai gruodį, kai Belgijos tyrėjai atliko kratas keliose vietose Briuselyje, sulaikė keturis įtariamuosius ir paėmė daugiau nei 1,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Tyrėjai koncentruojasi į įtariamas Kataro ir Maroko pastangas įgauti įtakos EP teisės aktų leidėjams atsilyginant kyšiais.

Kai kurie įtariamieji prisipažino dalyvavę sukčiavimo tinkle, kiti teigia esantys nekalti. Ir Kataras, ir Marokas neigia, kad yra kaip nors susiję su šia situacija.

„Keletas demokratinių pasaulio valstybių jau ėmėsi arba ruošiasi imtis veiksmų, kai kalbama apie užsienio kišimąsi, o ES gali prisidėti nustatydama savo standartus“, – nurodė V. Jourova.

„Nustatome demokratinį standartą šiai problemai spręsti neužsidarydami ir neribodami jokios veiklos“, – pridūrė ji.

Be to, eurokomisarė sakė, kad už pažeidimus bus skiriamos baudos nuo vieno procento įmonės ar grupės apyvartos arba iki 1 tūkst. vienam asmeniui.

„Kalbant apie sankcijas, noriu pabrėžti, kad tai, ką mes darome, yra skaidrumo taisyklių rinkinio įvedimas. Mes nesame baudžiamosios justicijos srityje, kaip kad yra kalbant apie panašius įstatymus Jungtinėse Valstijose ar Australijoje“, – teigė V. Jourova.