„Migrantų, įskaitant prieglobsčio prašytojus, padėtis Graikijos Egėjo jūros salose per pastaruosius 12 mėnesių drastiškai pablogėjo. Tūkstančiai žmonių gyvena tokiomis prastomis sąlygomis, nedelsiant būtina imtis priemonių, kad tai būtų išspręsta“, – reporteriams sakė penkių dienų vizitą Graikijoje baigianti D. Mijatovič.

Graikija vėl tapo pagrindiniais migrantų vartais į Europą. Šiuo metu Atėnai tvarkosi su beveik 70 tūkst. šalies teritorijoje gyvenančių migrantų ir pabėgėlių.

Nepaisant nuolat vykstančių pervežimų į žemyninę Graikiją, Egėjo jūros salų stovyklose vis dar gyvena per 34 tūkst. migrantų.

Lesbo ir Samo salose bei Korinto mieste apsilankiusi komisarė sakė pasibaisėjusi nehigieniškomis gyvenimo sąlygomis migrantų stovyklose.

„Perpildytose stovyklose, kuriose aš apsilankiau, katastrofiškai trūksta medicininės priežiūros ir higienos. Žmonės valandų valandas laukia eilėse prie maisto ir tualetų, jei tokie ten iš vis yra“, – kalbėjo D. Mijatovič.

„Samo saloje ištisos šeimos kerta akmenis ir taip bando pasidaryti vietos laikinoms pastogėms, dažnai pačių pasigamintoms iš netoliese nusikirstų medžių. Tai jau nebėra susiję su prieglobsčio prašytojų priėmimų. Tai tapo jų kova už išlikimą“, – piktinosi D. Mijatovič.

Liepą darbą pradėjusi naujoji Graikijos vyriausybė pažadėjo sugriežtinti prieglobsčio skyrimo tvarką ir sustiprinti patruliavimą Egėjo jūroje bei taip atgrasyti migrantus. Taip pat ketinama kitąmet atgal į Turkiją išsiųsti apie 10 tūkst. migrantų.

Graikijos parlamentas ketvirtadienį priėmė naują migracijos įstatymą, kuris įtvirtina šiuos pokyčius, tačiau D. Mijatovič tvirtino, kad šis įstatymas „kelia abejonių iš žmogaus teisių perspektyvos“.

Žmogaus teisių aktyvistai taip pat kritikavo įstatymą. Pasak kritikų, įstatyme numatomos griežtesnės prieglobsčio prašytojų taisyklės, teisės į darbą atidėjimas, susiaurinama šeimos sąvoka ir įvedamos papildomos kliūtys kankinimų aukoms būti pripažintoms tokiomis.