Daugiau kaip 1,5 tūkst. gruzinų deportacija smarkiai padidino įtampą prieš trumpą Gruzijos ir Rusijos karą 2008 metais.

Strasbūre įsikūrusio EŽTT Didžioji kolegija galutinį sprendimą priėmė 16 balsų prieš vieną. „Prieš“ balsavo vienas teisėjas – rusas. Balsavimu buvo patvirtintas dar 2014-aisiais priimtas pradinis sprendimas.

EŽTT nurodė Maskvai sumokėti 10 mln. eurų: kiekvienam deportuotam asmeniui po 2 tūkst. eurų, o neteisėtai įkalintiems asmenims – dar po 10–15 tūkst. eurų.

2014 metų liepą Teismas nusprendė, kad Maskva 2006-ųjų rudenį vykdė „koordinuotą Gruzijos piliečių arešto, sulaikymo ir deportavimo politiką“.

Teigiama, kad deportacijomis buvo keršijama už keturių šnipinėjimu įtariamų rusų išvarymą iš Tbilisio 2006 metų rugsėjį.

Rusijos vyriausybė neigia, kad neteisingai taikėsi į Gruzijos piliečius.

Tačiau EŽTT sakė, kad Maskva „leido ar nulėmė administracinę praktiką areštuoti, sulaikyti ir kolektyviai išvaryti Gruzijos piliečius iš Rusijos Federacijos 2006 metų rudenį“.

Gruzija ir Rusija seniai vaidijasi dėl Tbilisio siekio įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Ši priešprieša 2008 metų rugpjūčio 8-ąją virto tikru karu.

Po šio trumpo karo, per kurį žuvo šimtai abiejų šalių karių ir civilių, Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis du Gruzijos separatistinius regionus – Pietų Osetiją ir Abchaziją – ir netrukus juose įkūrė savo nuolatines karines bazes.

Gruzija ir jos sąjungininkės Vakaruose pareikalavo Kremliaus atšaukti šių separatistinių teritorijų pripažinimą.