Skelbdamas sprendimą žurnalistų ir aktyvistų iškeltoje byloje, Strasbūre Prancūzijoje įsikūręs EŽTT nurodė, kad masiniu žurnalistinės medžiagos perėmimu taip pat buvo pažeista teisė į informacijos laisvę.

Teismas nusprendė, kad kai kurie britų sekimo aspektai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos, kuriomis siekiama apsaugoti europiečių teises į privatumą.

Konkrečiai Teismas nurodė, kad britų žvalgybai atrenkant masinio sekimo informaciją ir kontaktų stebėsenos duomenis stigo šio proceso nepriklausomos priežiūros.

Nutartyje minimi „viso atrankos proceso priežiūros trūkumas“ ir „jokių realių apsaugos priemonių nebuvimas“.

Tačiau sprendimas nereiškia vien blogų naujienų britų šnipams. Teismas nurodė „esąs patenkintas“, kad britų žvalgybos tarnybos savo įsipareigojimus pagal žmogaus teisių konvenciją vertina „rimtai ir nepiktnaudžiauja savo galiomis“.

Bylą iškėlę pilietinių laisvių gynėjai Teismo sprendimą vadino svarbia gaire kovojant su masiniu sekimu.

Britų ne pelno organizacijos „Big Brother Watch“ direktorė Silkie Carlo (Silki Karlo) sakė, kad sprendimu „reabilituojamas drąsus p. Snowdeno viešinimas“.

„Prisidengusi kova su terorizmu JK pasirinko autoritariškiausią sekimo režimą (palyginti su) bet kuria kita Vakarų valstybe, ardydama pačią demokratiją ir britų visuomenės teises, – sakoma S. Carlo pareiškime. – Šis sprendimas yra esminis žingsnis siekiant apginti milijonus įstatymus gerbiančių piliečių nuo nepateisinamo įsibrovimo.“

Ieškovų advokatas Danas Carey (Danas Keris) sakė: „Reikia daug didesnės kontrolės dėl paieškos sąlygų, kurias vyriausybė naudoja mūsų bendravimui tikrinti.“

Po to, kai byla buvo iškelta, Britanija pakeitė savo sekimo įstatymus. Priimtame naujame įstatyme, pasak vyriausybės, yra daugiau privatumo apsaugos priemonių, bet teisių gynimo grupės tvirtina, kad jame vis tiek numatytas pernelyg didelis brovimasis.