Europos Komisija vakar uždegė žalią šviesą Latvijai kitų metų pradžioje įsivesti eurą. Bet ar netaps tam kliūtimi latvių nenoras iškeisti latą į bendrą valiutą?

Įvykdė reikalavimus

ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija leido Latvijai nuo ateinančių metų įsivesti bendrą Sąjungos valiutą ir tapti 18-ąja euro zonos, išgyvenančios ekonomikos krizę, nare.

Europos Komisijos pranešime sakoma: „Komisija daro išvadą, kad Latvija pasiekė didelio laipsnio tvarią ekonomikos konvergenciją su euro zona ir siūlo Tarybai nuspręsti dėl euro įvedimo Latvijoje nuo 2004 m. sausio 1 d.“

ES pareigūnai sakė, kad Latvijos noras tapti euro zonos nare yra pasitikėjimo bendra Europos valiuta ženklas, paneigiantis prognozes, jog šis blokas gali subyrėti. Galutinį sprendimą dėl Latvijos narystės euro zonoje priims euro zonos finansų ministrai liepos 9 d.

Kad taptų euro zonos nare, Latvija turėjo parodyti sugebanti valdyti infliaciją, biudžeto deficitą ir valstybės skolą. Tačiau daugelis latvių šį žingsnį vertina skeptiškai, o prieš euro įvedimą nusistačiusios partijos laimėjo praeitą savaitgalį vykusius vietos valdžios rinkimus, surinkusios daugiau nei pusę balsų sostinėje Rygoje.

Svarbu tik įtikti Briuseliui?

Paklausta, kodėl visuomenė nedega noru įsivesti eurą, žurnalistė iš Latvijos Kira Savčenko pateikė ilgą priežasčių sąrašą.

„Pirmiausia, tai dideli įnašai į bendrą biudžetą, o Latvija ir šiaip skęsta skolose. Nenoras gelbėti visokias graikijas ir portugalijas, kai pačių ekonomika vos kvėpuoja. Be to, niekas nėra tikras, ar euro zona išvis išgyvens, ir kam ten lįsti, jeigu ten tokia sunki padėtis“, – laikraščiui pasakojo žurnalistė.

Anot jos, euro šalininkai Latvijoje kaip sėkmingą pavyzdį pateikia 2011 m. eurą įsivedusią kaimynę Estiją, o priešininkai rodo į kai kurias Rytų ir Vidurio Europos šalis, kurios nusprendė palūkėti.

„Euro priešininkai sako, kad Latvijai svarbu tik įtikti Briuseliui ir vykdyti jo sprendimus, net jeigu jie bus žalingi. Iš karto pakils kainos, kurių nespės vytis atlyginimų ir pensijų augimas“, – teigė K.Savčenko.

Viena koja euro zonoje

Rygoje veikiančio Tarptautinio Baltijos ekonominės politikos studijų centro (BICEPS) ekspertui Mortenui Hansenui atrodo suprantama, kad latvių nuomonė apie eurą yra prieštaringa arba neigiama: euro zona šiuo metu išgyvena krizę, o pastangos ją suvaldyti kartais neatrodo įspūdingos. Maža to, latviams metų metus buvo kalama į galvas, kad jie turi gerą ir stabilią valiutą latą, – kam tuomet jį keisti?

Bet, anot eksperto, Latvija viena koja jau stovi euro zonoje, nes dauguma paskolų imama ir indėlių dedama eurais.

„Taigi patys latviai elgiasi taip, kad narystė euro zonoje tampa visiškai logiška“, – laikraščiui sakė M.Hansenas.

Ekspertas pridūrė, kad latvių nuomonė apie eurą nenuosekli: „Kai kurios apklausos rodo, jog latviai nelabai nori euro. Bet kitos apklausos rodo absoliučią paramą fiksuotam valiutos kursui. Tik euras gali suteikti tokį stabilumą, ir atrodo, kad daugelis pamiršo 2009 m. birželį, kai latas patyrė didelį spaudimą.“

Barjero nebeliko

M.Hanseno kolega iš BICEPS Andrejus Jakobsonas tikino, kad formaliai Latvija atitinka makroekonominius ir finansinius euro įvedimo kriterijus, todėl ekonominio barjero jau nebėra. Ir nors visuomenės nuomonė gana skeptiška, euro šalininkų po truputį daugėja.

„Visuomenės nuomonę reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrą skepticizmą dėl vyriausybės veiksmų suvaldant krizę“, – laikraščiui aiškino A.Jakobsonas.

Anot analitiko, kitas svarbus aspektas yra tas, kad kaimynė Estija jau turi eurą.

„Jeigu paklaustume latvių, kurie gyvena Valkoje, Latvijos ir Estijos pasienyje, jie tikriausiai apsidžiaugtų, jeigu nebereikėtų nešiotis kišenėse dviejų valiutų, – sakė A.Jakobsonas. – Verslas taip pat teigiamai vertina eurą, iš esmės dėl mažesnių finansinių operacijų išlaidų atliekant sandorius su užsieniu.“

Propagandos kampanija

Latvijos vyriausybė euro įvedimą vadina savo pagrindiniu prioritetu, kuris vainikuos visas pastarųjų dešimtmečių ekonomines reformas. Nors formaliai gyventojų nuomonė neįtraukta į euro įvedimo kriterijus, Europos ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas sakė, kad į šį veiksnį irgi bus atsižvelgta. Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis žada sklaidyti mitus ir tiki, jog iki 2014 m. sausio 1 d. daugiau nei pusė šalies gyventojų palaikys eurą.

Bendros valiutos propagandai Latvijoje mestos gausios pajėgos. Į provinciją, kur euro bijoma bene labiausiai, Latvijos bankas ir Finansų ministerija pasiuntė desantą ekspertų, kurie atsako į gyventojų klausimus ir bando įrodyti, kad įvedus bendrą valiutą gyvenimas gerės.

Vienas populiariausių argumentų yra Estijos, kurioje euras cirkuliuoja jau trečius metus, pavyzdys. Tik atsisakius kronos, kainos šioje šalyje pakilo vos 0,3 proc. Dabar atlyginimai Estijoje auga sparčiausiai Baltijos šalyse, o ekonomikos augimas pirmais metais nuo euro įvedimo viršijo 7 proc.

Tiesa, skeptikai teigia, kad kainos Estijoje vis tiek auga gana sparčiai, ypač brangsta maistas ir gėrimai. Už buitines paslaugas estai dabar moka pusantro karto brangiau, negu anksčiau.

Tokio scenarijaus baiminasi ir Latvijos finansų ministras Andris Vilkas.

„Stambiuose prekybos tinkluose kainų šuolio nebus, – prieš keletą mėnesių žadėjo jis. – Bet man nerimą kelia kirpyklos, kosmetikos salonai, dirbtuvės. Šios įmonės dažnai naudojasi įvairiais pokyčiais kaip dingstimi didinti kainas.“

Euro šalininkų daugėja

Balandį bendrovės „TNS Latvia“ atliktas nuomonių tyrimas parodė, kad 62 proc. latvių nenori euro. Tiesa, dar prieš pusę metų bendros valiutos priešininkų buvo 9 proc. daugiau. Balandį 36 proc. respondentų atsakė, kad eurą vertina labiau teigiamai arba teigiamai.

Anot apklausos vykdytojų, eurui labiau linkę pritarti latvių tautybės gyventojai, vyrai, labiau išsilavinę ir didesnes pajamas (per 1500 litų) gaunantys žmonės, aukštesnes pareigas einantys darbuotojai, įmonių vadybininkai bei specialistai.

Priešingos nuomonės labiau linkę laikytis kitataučiai, gyventojai nuo 64 iki 74 metų, pagrindinį išsilavinimą turintys ir mažesnes pajamas (iki 600 litų) gaunantys asmenys, namų šeimininkės ir pensininkai.