Teismo procesas iš viso apima keturias bylas, kurios šiuo metu yra sujungtos į vieną, tai: 2014 metais Ukrainos inicijuota byla dėl Krymo aneksijos metu Kremliaus vykdyto ukrainiečių vaikų grobimo ir perkėlimo į Rusiją, 2016 metais Ukrainos pradėta byla dėl kariniais veiksmais Rytų Ukrainoje padarytų nusikaltimų žmogaus teisėms ir laisvėms, 2020 metais Nyderlandų inicijuota byla dėl Rusijos numušto civilinio orlaivio MH-17, jos vengimo prisiimti atsakomybę ir veiksmingai ištirti šį įvykį bei 2022 metų Ukrainos prieš Rusiją byla dėl masinių žmonių teisių ir laisvių pažeidimų, pradėjus karą Ukrainoje.

Prie pastarosios bylos tų pačių metų vasarą prisijungė ir Lietuva kartu su dar keliomis dešimtimis Europos valstybių.

Lietuvai teismo posėdyje atstovaujantis Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričardas Dzikovičius sako, kad nors Rusija 2022 metais buvo pašalinta iš Europos Tarybos, tačiau pagal tarptautinę teisę ji lieka atsakinga už Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nesilaikymą ir pažeidimus iki jos pašalinimo momento.

„Pagal Konvenciją, Rusija negali išvengti atsakomybės už sukeltą karą, nusikaltimus žmogaus teisėms ir laisvėms bei padarytą žalą. Nors tokią teisę turi, šioje byloje Rusija nesigina, posėdyje nedalyvauja nė vienas jos atstovas“, – BNS teigė Lietuvos atstovas.

Ukraina byloje siekia, kad Rusijos agresijos ir karinių veiksmų padariniai būtų pripažinti masiniais žmogaus teisių pažeidimais.

Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Nuo tada nuo Kremliaus agresijos nukentėjo tūkstančiai civilių, o Kyjivas kaltina Maskva virtine žmogaus teisių pažeidimų.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.