Prieš paskutinę buvusių premjerų akistatą televizijoje jų kovai peraugus į tūžmingą žodžių dvikovą, daugiau nei 200 Respublikonų partijos įstatymų leidėjų pasirašė po F.Fillonui palaikyti skirta laikraščio skiltimi, raginančia kandidatus diskutuoti labiau civilizuotai.

Nepriklausomai nuo to, kuris iš šių kandidatų laimės pirminius rinkimus, prognozuojama, kad kovoje dėl prezidento posto jis įveiks sustiprėjusio ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) ir savo pozicijas praradusios Socialistų partijos kandidatus. Pirmasis valstybės vadovo rinkimų turas vyks balandį, antrasis – gegužę.

Trečiadienį paskelbti viešosios nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad F.Fillonas per paskutinį pirminių rinkimų balsavimą sekmadienį turėtų surinkti 65 proc. balsų, o labiau centristinių pažiūrų A.Juppe – 35 proc. balsų.

„Neskubu ir nesikarščiuoju, bet atrodo, kad duotas stiprus impulsas“, – laikraščiui „Le Figaro“ sakė socialinio konservatizmo šalininkas F.Fillonas, parengęs drąsių ekonominių reformų planą.

Viešosios nuomonės apklausos prieš pirmąjį balsavimo ratą lapkričio 20 dieną neprognozavo tokios triuškinamos F.Fillono pergalės prieš A.Juppe ir buvusį šalies prezidentą Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), kuris iškrito iš kovos.

Žeminantį pralaimėjimą patyręs N.Sarkozi paskelbė, jog traukiasi iš politikos.

Mūšis dėl popiežiaus

71 metų centristas A.Juppe, žadantis „laimingą tapatybę“ demoralizuotai Prancūzijos visuomenei, daug vilčių sieja su sėkmingu pasirodymu ketvirtadienio debatuose, kuriuose jis stengsis išryškinti savo ir F.Fillono skirtumus.

Abu politikai nesutaria dėl viešojo sektoriaus mažinimo masto: F.Fillonas norėtų nurėžti 500 tūkst., o A.Juppe – 200 tūkst. darbo vietų. Taip pat skiriasi jų požiūris į užsienio politiką: F.Fillonas pageidauja švelnesnio tono santykiuose su Rusija ir aljanso su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu (Bašaru Asadu).

F.Fillonas yra uolus katalikas, o jo pažiūros socialiniais klausimais labiau konservatyvios. Jis pasisako prieš nevaržomą teisę įsivaikinti homoseksualioms poroms, griežčiau vertina islamą ir jo keliamą pavojų Prancūzijai.

Savo knygoje „Įveikti islamo totalitarizmą“ (Vaincre le totalitarisme islamique) F.Fillonas rašo, kad „kruvina islamizmo invazija į mūsų kasdienį gyvenimą gali būti Trečiojo pasaulinio karo pranašė.“

Kita vertus, A.Juppe per kampaniją save stengėsi pateikti kaip vienytoją.

„Mūsų dienomis yra dvi srovės: priešinanti dešinė ir dešinė, kuri mus sutelkia“, – jis sakė interviu, kurį ketvirtadienį paskelbė dienraštis „Le Parisien“.

Visgi likus trim dienoms iki antrojo turo A.Juppe yra kaltinamas negarbingais smūgiais savo varžovui, stengiantis pakeisti lenktynių dinamiką.

Antradienį jis reiškė susirūpinimą dėl F.Fillono požiūrio į abortus. Katalikas F.Fillonas sakė esantis asmeniškai nusistatęs prieš nėštumo nutraukimą, bet neketinantis keisti įstatymų.

Ši tema žymėjo netikėtai kampanijos įgytą religinį atspalvį.

Prancūzijos įstatymai itin sekuliarūs, o visuomenė reiškia susirūpinimą dėl islamo padėties respublikoje, bet abu kandidatai varžėsi tarpusavyje, kuris pasirodys esantis artimesnis popiežiaus Pranciškaus mokymui.

„Religijos įtaka varžybose tarp Juppe ir Fillono kelia nerimą“, – ketvirtadienį rašė kairiosios pakraipos dienraštis „Liberation“, o jo pirmojo puslapio antraštė skelbė „Dėmesio, Jėzus sugrįžta!“

Ketvirtadienį konservatyviojo „Le Figaro“ paskelbtame 215 respublikonų įstatymų leidėjų pasirašytame laiške raginama, kad „abiejų pusių debatai būtų atviri, bet pagarbūs“.

Jie taip pat kritikavo A.Juppe puolimą prieš F.Fillono ekonomikos progrmą. A.Juppe ją vadino „ultraliberalia“ (Prancūzijos politikoje šis epitetas turi įžeidžiamą atspalvį ir reiškia „ultrakapitalistinė“), taip pat „brutalia“ savo mastu.

Le Pen išbandymas

Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) stulbinamos pergalės per Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus dėmesys nukrypo į rinkimus Prancūzijoje, kur tradicinės vyraujančios pakraipos politikai irgi stengsis atremti ultradešiniosios kandidatės iššūkį.

Nacionalinio fronto (FN) vadovė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kaip šiuo metu prognozuojama, liks antra arba trečia per prezidento rinkimų pirmąjį turą balandžio 23 dieną ir surinks apie 30 proc. balsų. Vis dėlto tikriausiai pralaimės antrąjį balsavimo ratą gegužės 7-ąją.

Tačiau radikalūs prancūzų nacionalistai tikisi užsitikrinti stipresnį postūmį po D.Trumpo sėkmės, siųsdami panašią prieš antielitinę, antiimigracinę ir antiglobalistinę žinią, kaip ir būsimasis Baltųjų rūmų šeimininkas.

M.Le Pen sako norinti atsisakyti euro ir surengti referendumą dėl Prancūzijos narystės Europos Sąjungoje. Toks žingsnis galėtų sukelti didžiulę grėsmę Europos integracijos ateičiai.