„Krizė prasidėjo ne Europoje“, – rėžė Europos Komisijos vadovas José Manuelis Barroso. Jis, žinoma, teisus, tačiau dabar krizė skandina būtent Senąjį žemyną. Nenuostabu, kad pasaulio galingieji Didžiojo dvidešimtuko (G 20) suvažiavime svaidė žaibus europiečių pusėn.

Įgriso kritika

G 20 suvažiavime Meksikos kurorte San Chose del Kabo dėmesio centre buvo Europos vadovai. „Greičiau spręskite savo problemas“, – toks buvo daugelio didžiausių ir galingiausių pasaulio valstybių, kurių ekonomikos sudaro 80 proc. pasaulio ekonomikos, vadovų patarimas.

Tačiau Europos vadovai šį kartą gana aiškiai atrėžė, kad krizė Europoje nėra vien europiečių reikalas, ji esanti pasaulinė problema.

„Jei atvirai, mes nevykome čia, kad klausytume patarimų apie demokratiją arba kaip tvarkyti savo ekonomiką“, – gana piktai išrėžė EK vadovas.

Kas žino, kaip Europos vadovams būtų tekę kalbėti Meksikoje, jei savaitgalį pasibaigę Graikijos rinkimai būtų atnešę sėkmę graikų radikalams, kurie ketino persiderėti dėl taupymo priemonių šaliai.

Tiesa, Graikijos konservatorių vadovas Antonis Samaras užsiminė, jog norėtų sušvelninti pagalbos paketo sąlygas, tačiau Vokietijos, didžiausios Graikijos donorės, kanclerė Angela Merkel Meksikoje nukirto, kad jokių naujų derybų su graikais nebus.

„Rinkimais negalima kelti klausimų dėl Graikijos prisiimtų įsipareigojimų. Negalime leistis į kompromisus dėl savo sutartų reformos žingsnių“, – sakė A.Merkel.

Nors ji su Prancūzijos vadovu François Hollande'u akcentavo ekonomikos augimą, Vokietijos vyriausybės vadovė neparodė ženklų, kad ketina atsisakyti savo griežtos pozicijos dėl Europos įvestų taupymo priemonių įsiskolinusioms euro zonos narėms.

Ketina stiprinti ekonomiką

Visgi, nepaisant situacijos Graikijoje, pasaulio lyderiai žarstėsi nemaloniomis replikomis Europos atžvilgiu. Daugelis pabrėžė, jog Europa pernelyg menkai stengiasi, kad finansų krizė būtų įveikta.

Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas sakė: „Mes visi laukiame iš Europos, kad ši pasakytų, ką ketina daryti.“

Tačiau JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad jį „padrąsino“ Europos planai.

Kitas svarbus klausimas, kuris sulaukė dėmesio per susitikimą, – pasaulio ekonomikos gaivinimas. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė apie pažadėtus 456 mlrd. dolerių krizės fondui, kuriuo bus siekiama ateityje užkirsti kelią naujoms krizėms.

Didesnį indėlį į TVF pažadėjo ir vadinamasis BRICS blokas, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika.

Kinija pažadėjo, kad padidins savo įnašą 43 mlrd. dolerių, o Indija ir Rusija po 10 mlrd. dolerių.

G 20 lyderiai kartu sutarė atkurti pasitikėjimą trapia pasaulio ekonomika.

„Visos G 20 narės imsis būtinų veiksmų pasauliniam augimui stiprinti ir pasitikėjimui atkurti“, – buvo sakoma bendrame pasirašytame komunikate.

Pirmasis susitikimas

Susitikime aptarti ir saugumo klausimai. Pirmajame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu JAV vadovas B.Obama daugiausia dėmesio skyrė Sirijos problemai.

Abu lyderiai paragino nedelsiant užbaigti kruviną konfliktą.

„Tam, kad būtų sustabdytas kraujo liejimas Sirijoje, raginame nedelsiant nutraukti bet kokį smurtą“, – sakoma abiejų lyderių pareiškime.

Po pokalbio su JAV vadovu V.Putinas pabrėžė, kad jis ir B.Obama rado „daug bendrų požiūrio taškų“ dėl jau 15 mėnesių vykstančio sukilimo.

B.Obama sakė, jog jis ir V.Putinas sutiko dėl to, kad siekiant sustabdyti konfliktą būtinas „politinis procesas“, ir pažadėjo dirbti su Jungtinių Tautų ir Arabų lygos pasiuntiniu Kofi Annanu mėginant sureguliuoti krizę.

Tiesa, Rusija jau paskelbė, kad prie Sirijos krantų ketina pasiųsti du karo laivus su jūrų pėstininkais. Laivai bus dislokuoti Sirijos Tartuso mieste, kuriame yra Rusijos karinė bazė.

Vašingtonas ne sykį reiškė pasipiktinimą, kad Rusija blokuoja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ryžtingas priemones prieš Basharą al Assadą.