Susitikime, kurį surengė šiuo metu G-7 pirmininkaujanti Japonija, valstybės narės pabrėžė savo įsipareigojimą sustabdyti lygiai prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą ir įspėjo Maskvą nenaudoti branduolinių ginklų.
„Raginame trečiąsias šalis ar kitus tarptautinius veikėjus, kurie siekia apeiti ar pakenkti mūsų priemonėms, nutraukti materialinę paramą Rusijos karui arba turėti rimtų išlaidų“, – sakoma bendrame septynių šalių grupės vadovų pareiškime po virtualaus aukščiausiojo lygio susitikimo, surengto per pirmąsias Rusijos plataus masto invazijos metines.
„Siekdami atgrasyti nuo šios veiklos visame pasaulyje, imamės veiksmų prieš trečiųjų šalių subjektus, materialiai remiančius Rusijos karą Ukrainoje“, – sakoma pranešime.
„Įsipareigojame stiprinti diplomatinę, finansinę ir karinę paramą Ukrainai (ir) didinti išlaidas Rusijai ir tiems, kurie remia jos karo veiksmus“, – priduriame jame.
Pareiškime neišskirta nė viena valstybė, nors Rusija Ukrainoje naudojo Irano dronus, o Vašingtonas neseniai įspėjo, kad Pekinas svarsto galimybę aprūpinti Maskvos karo veiksmus. Kinija šiuos teiginius paneigė.
Prieš susitikimą Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują pažadą suteikti 2 mlrd. dolerių (apie 1,9 mlrd. eurų) vertės ginkluotės Ukrainai ir įgyvendinti plataus masto priemones, kuriomis sugriežtinamos sankcijos Rusijai, taip pat apie naujas sankcijas, kuriomis siekiama paralyžiuoti Rusijos karo mašiną.
V. Zelenskis dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime, o Japonija, kaip pranešama, svarsto galimybę pakviesti jį asmeniškai dalyvauti G-7 aukščiausiojo lygio susitikime Hirošimoje šių metų gegužę.
„Sprendimą dėl to, kurias šalis ir organizacijas pakviesti į gegužės mėnesį įvyksiantį G-7 aukščiausiojo lygio susitikimą Hirošimoje, priimsime kaip G-7 pirmininkaujanti šalis, pasikonsultavusi su atitinkamomis šalimis“, – sakė Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida).
Šią savaitę Japonija paskelbė, kad pasiūlys Ukrainai naują 5,5 mlrd. dolerių (apie 5,18 mlrd. eurų) finansinę paramą.
Šalis ne tik prisijungė prie Vakarų valstybių, įvedusių sankcijas Maskvai, bet ir jau suteikė Ukrainai 600 mln. dolerių (apie 565 mln. eurų) finansinę paramą bei šimtus milijonų dolerių vertės skubią humanitarinę pagalbą.
Japonija taip pat ėmėsi retų veiksmų – nusiuntė gynybinę įrangą ir suteikė prieglobstį nuo konflikto bėgantiems asmenims.
Tačiau ji nesiūlė karinės paramos, nes pokario konstitucija riboja šalies karinius pajėgumus iki tariamai gynybinių priemonių.
G-7 pareiškime priduriama, kad „pakartojame, jog neatsakinga Rusijos branduolinė retorika yra nepriimtina, o bet koks Rusijos cheminio, biologinio, radiologinio ar branduolinio ginklo panaudojimas turės griežtų pasekmių. Reiškiame didžiausią susirūpinimą dėl to, kad Rusija toliau okupuoja ir kontroliuoja Zaporižios atominę elektrinę.“
