Būdamas Vokietijos kancleriu G. Schroederis aktyviai gynė Rusijos pirmojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projektą „Nord Stream“. Taip Kremliaus palankumą pelnęs G. Schroederis vėliau tapo jo operatorės „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininku, nuo 2017-ųjų rugsėjo taip pat vadovauja didžiausia Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ direktorių tarybai.

„Mes kalbame apie Vokietijos ir Europos įmones. Jei projekto nepavyks įgyvendinti, teks į nuostolius perkelti 12 mlrd. eurų vertės investicijas“, – trečiadienį sakė G. Schroederis, kalbėdamas per atvirus „Nord Stream 2“ projekto svarstymus Vokietijos parlamente (Bundestage), į kuriuos jis į juos buvo pakviestas kaip ekspertas.

Jis priminė, kad JAV planuoja įvesti naujas sankcijas šio dujotiekio projektui bei jo dalyviams, ir tai „ne pirmas JAV bandymas kištis į Vokietijos energetikos politiką“.

G. Schroederio žodžiais, šiomis sankcijomis norima perimti ES energetikos politikos kontrolę ir nurodyti, kaip turėtų elgtis Vokietija.

„Tai turėtų būti atmesta, atsižvelgiant į mūsų nacionalinius interesus“, – sakė jis.

G. Schroederis neteisingais pavadino argumentus, jog šis dujotiekis padidins Europos Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos.

Kaip jau buvo skelbta, JAV Kongreso Atstovų Rūmams praėjusios savaitės pabaigoje buvo pristatytas abiejų partijų atstovų parengtas įstatymo projektas dėl sankcijų „Nord Stream 2“ išplėtimo. Šis projektas atitinka praėjusio mėnesio pradžioje JAV Senatui pateiktąjį. Taigi, abu JAV Kongreso rūmai dabar vienu metu svarstys papildomas ribojančias priemones „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimui.

Antradienį JAV Senatas papildomas sankcijas „Nord Stream 2“ įtraukė į JAV gynybos biudžeto projektą.

2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.

Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, tikisi dujotiekį šiemet baigti tiesti nuosavu daugiafunkciniu statybos laivu „Akademik Čersky“.

„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Šiuo metu galiojančios Vašingtono sankcijos nukreiptos prieš laivus, tiesiogiai užsiimančius vamzdžių klojimu po vandeniu. Naujų sankcijų taikiniai – laivų draudikai bei aptarnavimo įmonės, atliekančios geodezinius, tranšėjinius, suvirinimo ir kitus darbus. Sankcijos taip pat būtų nukreiptos prieš įmones, vykdančias vamzdynų bandymus ir juos sertifikuojančias, tai yra atliekančios darbus, be kurių vamzdynai negali būti pradėti naudoti.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.