JAV ir Izraelis vasario pabaigoje smogė Iranui, o Teheranas atsakė smogdamas regiono naftą eksportuojančioms šalims ir sustabdydamas jos gabenimą per Persijos įlanką. Pasiūlos sumažėjimas paskatino naftos ir gamtinių dujų kainų kilimą, o tai turėjo drastiškų pasekmių daugybės pramonės šakų tiekimo grandinėms.
Prancūzijos finansų ministras Roland'as Lescure'as (Rolanas Leskiuras) sakė, kad nuotoliu vyksiančiame G7 susitikime dalyvaus energetikos ir finansų ministrai, taip pat centrinių bankų vadovai ir kitų tarptautinių agentūrų vadovai.
„Mūsų atsakomieji veiksmai jau skiriasi ir daugiausia yra susiję su skirtingu pažeidžiamumu krizės atžvilgiu“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Prancūzijos ministras ir pabrėžė, kad vykstantys neramumai ypač veikia Aziją. – Tai viena iš priežasčių, kodėl norėjome sušaukti G7 finansų, energetikos ir centrinių bankų susitikimą.“
Jis pridūrė, kad tikslas yra apsikeisti nuomonėmis apie poveikį finansų rinkoms ir ekonomikai, ir vėliau vietos žiniasklaidai sakė, kad tai pirmas kartas per pusę amžiaus, kai G7 naudoja šį formatą.
Po praėjusią savaitę įvykusio susitikimo G7 šalių užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad Iranui „būtina“ atkurti laisvą laivybą per Hormūzo sąsiaurį, ir paragino nutraukti atakas prieš civilinę infrastruktūrą.
Dėl didėjančio spaudimo daugelis vyriausybių ėmėsi priemonių siekdamos sumažinti tiekimo sunkumų ir sparčiai kylančių energijos kainų poveikį. Tačiau dėl neaiškumo, susijusio su JAV karo tikslais ir tuo, kiek konfliktas truks, vyriausybės skubiai ieško nuoseklių atsakymų.
Naujausi komentarai