Lyderiai sieks atgaivinti santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Prancūzijos Eviano kurorte prie Ženevos ežero. Kurortas garsėja kaip mineralinio vandens „Evian„ tėvynė.
G7 aukščiausiojo lygio susitikimas bus vienas pirmųjų didelių tarptautinių susitikimų nuo tada, kai Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkas Izraelis vasario pabaigoje pradėjo karą su Iranu, pakeitusį padėtį Artimuosiuose Rytuose ir padidinusį transatlantinę įtampą.
Be pastangų užbaigti konfliktą ir vėl atverti laivybai svarbų Hormuzo sąsiaurį, lyderiai per tris derybų dienas bus labai užimti sprendžiant opias problemas.
Susitikime dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Bus siekiama sutelkti vieningą frontą priverčiant Rusiją sėsti prie derybų stalo ir nutraukti daugiau nei ketverius metus trunkantį karą, sukeltą Maskvos plataus masto invazijos į šalį kaimynę.
„Rusams jokių nuolaidų daryti negalima, taip pat nėra jokios priežasties panaikinti sankcijas“, – sakė Prancūzijos prezidento pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės.
Tačiau kitos G7 narės sieks daryti spaudimą D. Trumpui, kad šis sutiktų su nuolaidomis dėl pasaulio prekybos disbalanso, atsiradusio Vašingtonui vykdant protekcionistinę prekybos politiką.
Taip pat siekiama griežčiau reguliuoti dideles technologijų įmones, kad būtų apsaugoti vaikai, nors JAV to nenori.
Tiesiai iš gimtadienio
Prancūzija siekia išplėsti G7 grupės, kurią sudaro išsivysčiusios ekonomikos šalys Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV, patrauklumą už jos pagrindinių narių rato. E. Macronas į susitikimą pakvietė Brazilijos, Egipto, Indijos, Kenijos ir Pietų Korėjos lyderius.
Dirbtinio intelekto milžinės „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas, „Anthropic“ vadovas Dario Amodei ir jų konkurentės Europoje „Mistral AI“ vadovas Arthuras Menschas trečiadienį dalyvaus pietuose, skirtuose aptarti nepilnamečių apsaugą skaitmeninėje erdvėje.
Antradienį E. Macronas telefonu kalbėjosi su „Apple“ generaliniu direktoriumi Timu Cooku. Siekdamas rasti sutarimą dėl Irano, E. Macronas pakvietė Egipto prezidentą Abdelį Fattah Al Sissi, Kataro emyrą Tamimą ben Hamadą Al Thani ir JAE prezidentą Mohammedą Ben Zayedą antradienį dalyvauti specialioje sesijoje.
„Turime užtikrinti, kad su prezidentu Trumpu galėtume apibrėžti bendrus tikslus, pradedant nuo Hormuzo sąsiaurio atidarymo“, – sakė Prancūzijos prezidento pareigūnas.
Kinija, kaip jau įprasta G7 susitikimuose, bus pastebima dėl savo nedalyvavimo. Vakaruose didėja susirūpinimas dėl Pekino dominavimo ir kontrolės retųjų žemių mineralų, naudojamų kasdieniuose elektroniniuose prietaisuose, rinkoje.
Siekdamas užmegzti ryšį su Pekinu, E. Macronas ketvirtadienį surengė vaizdo konferenciją su G7 narėmis, besivystančiomis rinkomis ir Kinija, kuriai atstovavo vicepremjeras Zhang Guoqingas, buvo aptartos pasaulio ekonomikos disbalanso problemos.
D. Trumpas į viršūnių susitikimą atvyks birželio 14 d. atšventęs 80-ąjį gimtadienį, per kurį stebės mišrių kovos menų kovą narve ant Baltųjų rūmų pievelės – dėl to Prancūzija buvo priversta perkelti G7 susitikimo datą.
Prancūzijos pareigūnai nori užtikrinti, kad nepasikartotų tai, kas nutiko per pastarąjį G7 susitikimą Kanadoje, kai D. Trumpas iš jo išvyko anksčiau laiko. Jie tikisi, kad JAV lyderis gali būti linkęs pratęsti savo viešnagę Prancūzijoje dvišaliu viršūnių susitikimu su E. Macronu Paryžiuje ar kitur.
Agresyvus elgesys
Vykdoma didžiulė saugumo operacija, joje dalyvauja tūkstančiai policininkų ir karių, taip pat ir kaimynėje Šveicarijoje kitoje ežero pusėje. Ten atvykstančiuosius priims Ženevos oro uostas, o parduotuvių langai jau užkalti lentomis.
E. Macronui, kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja G7, viršūnių susitikimas bus viena iš paskutinių galimybių padaryti įtaką tarptautinėje arenoje.
Likus mažiau nei metams iki paskutinės kadencijos pabaigos, jis nori pabrėžti savo branginamą idėją didinti Europos suverenitetą.
Prieš viršūnių susitikimą Europos užsienio santykių taryba (ECFR) paskelbė daugiau nei dešimties Europos šalių piliečių apklausą, rodančią, kad pasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis sumažėjo vos iki 11 proc. kaip sąjungininkę vertinant D. Trumpo administraciją.
Atsižvelgdami į JAV „kritiką ir agresyvų elgesį“, Europos lyderiai turi galimybę stiprinti ir greičiau kurti bendrą saugumo sistemą, sakė ECFR vyresnysis politikos bendradarbis Pawelas Zerka.
Naujausi komentarai