Prieš direktyvą balsavo šešių šalių – Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos – atstovai. Belgija, Estija ir Slovėnija susilaikė, o likusios 19 ES valstybių direktyvą palaikė.

Nepaisant intensyvių debatų parlamente ir šalininkų bei priešininkų lobistinių pastangų, europarlamentarai Strasbūre kovo 26-ąją priėmė teisės akto projektą 348 balsais prieš 274.

Dvejus metus rengtai reformai garsiai pritaria žiniasklaidos organizacijos ir artistai, norintys gauti didesnę grąžą iš jų turinį naudojančių interneto platformų, tokių kaip „YouTube“ ar „Facebook“.

Tačiau jai griežtai priešinasi kai kurios interneto milžinės, gaunančios didžiulį pelną iš reklamos, susietos su skelbiamu turiniu, tarp jų „YouTube“ savininkė „Google“, ir laisvo interneto šalininkai, nuogąstaujantys, kad naujieji įstatymai nulems beprecedenčius suvaržymus

Kampanija vykdyta prieš dvi labiausiai debatus kurstančias įstatymo nuostatas. Pirmoji buvo 13-asis straipsnis, kuriuo siekiama stiprinti teisių turėtojų pozicijas jų turinį naudojančių platformų, tokių kaip „YouTube“, „Facebook“ ir „Soundcloud“, atžvilgiu.

Pagal reformą Europos įstatymai pirmą kartą numatytų teisinę platformų atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi autorių teisių, reikalaujant platformų tikrinti viską, ką skelbia jų vartotojai.

Antrajame straipsnyje numatoma nustatyti vadinamąsias gretutines teises naujienų žiniasklaidai.

Jos turi užtikrinti, kad naujienų kompanijoms būtų geriau atlyginama už jų turinio naudojimą tokiose vietose kaip „Google News“ ar „Facebook“.

Dideli leidėjai, tarp jų naujienų agentūra AFP, siekė reformos, kurią laiko skubia priemone norint apsaugoti kokybišką žurnalistiką ir mažėjančias tradicinių žiniasklaidos kompanijų pajamas.

Tačiau oponentai tai vadino „nuorodos mokesčiu“, kuris slopintų diskursą internete ir būtų naudingas tik didelėms žiniasklaidos kompanijoms. Priešininkai tvirtina, kad žurnalistai ar žinių rengėjai jokios realios naudos nepajustų.

ES pabrėžia, kad šia direktyva siekiama išsaugoti internetą kaip „vietą, kurioje veikia saviraiškos laisvė“.

Po to, kai direktyva bus paskelbta ES oficialiajame leidinyje, ES valstybės narės turės per dvejus metus ją perkelti į savo teisines sistemas. Stebėtojai pabrėžia, kad reformos įtaka skaitmeninei rinkai daugiausia priklausys nuo to, kaip ES narės ją įgyvendins.