Įvairiausių populiarumo sąrašų svetainė thrillist.com sudarė Europos valstybių gardumo 50-uką. Autoriai palygino šalis pagal jų tautinių virtuvių margumą, gėrimų įvairovę, savitumą ir maitinimo įstaigas. Paskutinėje vietoje atsidūrė Vatikanas su vienu vieninteliu restoranu ir svetainės autorių linkėjimu „pasigailėkit popiežiaus“. Čekijai paskirta 22-a vieta už rūkytą kiaulienos sąnarį, troškintus raugintus kopūstus, knedlikus, keptą sūrį ir, pasak autorių, upes „bene geriausio pasaulyje“ alaus bei dešimtis jo rūšių, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Čekijos verslo naujienas.

Ukrainai teko 42-a vieta už „varganus barščius, rūgpienius ir girą“. Estija atsidūrė 39-a už „kilkes, rūkytą ungurį ir šprotus“. Lietuva – 35-a už „juodą duoną, šaltibarčius, kraujo sriubą, nesuskaičiuojamą bulvių patiekalų ir rūkytų mėsų  kiekį bei maniją viskam, kas rūgštu“. Baltarusija Lietuvą lenkia šešiomis vietomis, o Latvija atsidūrė 28-a už įvairias Rygos balzamo atmainas, meduolius, moliūgų blynelius ir kopūstų sriubą. Lenkija – 24-a už marmeladines bandeles ir aibes rūgščių sriubų.

Beje, pirmame dešimtuke yra Vengrija ir Kroatija, o pirmą penketuką pradeda Vokietija už visų apeinamą ir neįvertintą desertų pasaulį. Ketvirtoje vietoje – Gruzija už visa tai, kas yra buvusio antikinio prieskonių pirklių kelio palikimas su neišverčiamais pavadinimais.

Trečioje – Ispanija už tai, kad moka būti nebrangi, paprasta, bet įsimintina. Antra – Prancūzija už neginčijamą ir UNESCO oficialiai pripažintą kulinarijos meno paveldą, etnografinę įvairovę, vynus, sūrius bei animacinį filmą „Ratatouille“. O nugalėjo Italija, nes jos tautinę virtuvę nuo viso pasaulio apgynė italų močiutės su savo padažais, be to, už tai, kad pasauliui padovanojo lazaniją, rizotą, picą, triufelius ir... temperamentą.

Smunka Čekijos kronos vertė

Čekijos krona metų pradžioje susvyravo – toks apibendrinimas bene tiksliausiai apibūdina jos dabartinę būklę. Netrukus po žiemos švenčių Čekijos valiutos kursas smuko beveik dviem kronomis dolerio ir kiek mažiau euro atžvilgiu. Pats susvyravimas nebuvo didelė staigmena – susilpnėjo visų Čekijos kaimynių valiutos: Lenkijos zlotai, Vengrijos forintai. Smunkančios naftos kainos susilpnino ir naftą eksportuojančios Norvegijos kroną, o defliacijos rizika – eurą.

Tačiau pagreitis, kuriuo įvykiai klostėsi, pritraukė tarptautinį dėmesį. Dešinės pakraipos dienraštis „Wall Street Journal“ būtent dėl šios priežasties paskubėjo Čekijos kroną pavadinti „prasčiausiai besilaikančia metų valiuta“, kuri, nors „šiaip nuobodžiai stabili“, dabar taip pašlijusi, kad net lenkia Rusijos rublį ir Ukrainos grivina. Pasirodė, kad komentaras buvo trumpalaikės vertės ir perlenktas. Čekijos krona netrukus stabilizavosi ir dabar laikosi prie 24 kronų už dolerį ir 27,85 kronų už eurą ribos.

Kas išklibino Čekijos kroną? Kaip ir daugumą Europos valiutų, smunkančios naftos kainos, minimalus Europos Sąjungos ūkio augimas, euro zonos defliacija, smunkantis euras ir augantis doleris. Ypač galingu impulsu būtent Čekijos kronos svyravimui tapo gruodžio duomenys, parodę, kad Čekijos infliacija arti nulio.

Centrinis bankas siekia silpninti kroną

Taip pat Čekijos centrinis bankas dar pernai pareiškė, jog  sieks silpninti kroną, kad išjudintų ūkio stagnaciją skatindamas kainų, algų augimą ir pigindamas eksportą – pagrindinį Čekijos ūkio variklį. Bankas šios politikos laikosi ir net yra įsipareigojęs neleisti kronai pabrangti žemiau 27 kronų už eurą vertės. Be to, bankas niekada nežadėjo imtis jokių priešingų žingsnių, o jo svertų arsenalas ribotas – Čekija nebegali mažinti palūkanų vertės, nes ši rekordiškai maža ir tesiekia 0,05 proc.

Centrinis bankas teoriškai kroną stiprinti gali tik masiniu jos supirkimu valiutų rinkose arba paskelbdamas naujas toleruotinas kronos svyravimo ribas. Pačiame šio mėnesio svyravimo įkarštyje Centrinio banko gubernatorius Miroslavas Singeris pareiškė, kad bankas nemato pagrindo intervencijoms. Po šių žodžių krona atsigavo.

Bet didieji eksportuotojai siekia apsidrausti nuo susilpnėjusios kronos ir prašo klientų sandorius sudaryti eurais. Jiems pavymui čekų klientai Rusijoje prašo čekų pereiti prie apmokėjimo rubliais, nes euras jiems per brangus.

Pasak kai kurių vietos ekonomistų, nacionalinės valiutos svyravimo pavojus išliks tol, kol Čekija neįsives euro, kuris, būdamas milžiniškos ekonomikos pinigu, yra daug geriau apsaugotas nuo išorinių veiksnių ir spekuliacinių išpuolių.

Nuomonių apklausos rodo, kad slogus čekų požiūris į eurą išsilaiko, o pastangas jį šalinti ilgam pristabdė 2008 m. krizė bei daugelio matomos kai kurių euro zonos valstybių bergždžios pastangos savarankiškiau reguliuoti piniginę politiką savitų vietos ūkio sunkumų akivaizdoje.

Ūkis vaduojasi iš stagnacijos

Bendri Čekijos ūkio rodikliai rodo išjudėjimą po stagnacijos, o pingantis euras ir smunkančios energijos kainos žada palankų vėją. Nedarbas išlieka žemiausias per pastaruosius daugelį metų – 7,4 proc. Toliau auga paskolų būstui bumas, kurio variklis, be kitų veiksnių, – rekordiškai žemos palūkanos (2,37 proc.). Išaugo surenkamų pajamų mokesčių apimtys, sumažintas biudžeto deficitas.

Tačiau dauguma žinovų pabrėžia, kad tai yra ne dabartinės socialdemokratų premjero Bohuslavo Sobotkos ir finansų ministru tapusio verslininko Andrejaus Babišo vyriausybės nuopelnas, o buvusios dešiniųjų vyriausybės išlaidų konsolidavimo, taupymo, įsiskolinimo ir biurokratijos mažinimo padarinys.

Be to, dabartinei vyriausybei stebėtojai prikaišioja, kad ji iki šiol per metus nepadarė beveik nieko, išskyrus populistinį socialinių išmokų dalijimą ir populistinį kai kurių mokesčių, pavyzdžiui, už apsilankymą pas gydytoją, panaikinimą.
Kritikuojama vyriausybės veikla

B. Sobotkos vyriausybė žada smarkiai padidinti infrastruktūros projektų, ypač greitkelių tiesimo, finansavimą ir jau pervedė milijardines sumas. Tačiau tai daroma nepertvarkius korupcijoje ir neperregimuose sandoriuose paskendusių valstybinių plėtros agentūrų nepriėmus naujų viešųjų užsakymų įstatymo.

Taip pat kritikai prikaišioja, kad milijardai buvusių vyriausybių juodai dienai sutaupytų kronų jau išleisti socialiniams gyventojų lūkesčiams patenkinti, tad šie metai (būsimas deficito ir išlaidų lygmuo, pastangos prastumti konstitucinį 55 proc. BVP valstybės įsiskolinimo limitą, nauji mokesčių surinkimo mechanizmai, planuojama trečioji PVM grupė knygoms ir kūdikių maistui, nugramzdinta pensijų sistemos pertvarka) dar tik parodys, ko dabartinė vyriausybė iš tikrųjų verta.

Pasaulinė ūkio tyrimų agentūra „Deloitte“ prognozuoja, kad Čekija šįmet pagal BVP lygį vienam gyventojui pralenks Slovėniją ir taip atsidurs visų buvusių komunistinių valstybių priešaky. Pernai Čekija siekė 82 proc. Europos Sąjungos gyvenimo lygio vidurkio. Šįmet „Deloitte“ Čekijai pranašauja 1,7 proc. ūkio augimą, o kaimynei Slovakijai – 3 proc. Jei toks pagreitis išsilaikys, Slovakija galėtų Čekiją pralenkti 2020 m.