Įkvėpė didįjį impresionistą
Londono nacionalinė galerija pakeitė Edgaro Degas piešinio „Rusijos šokėjos“ pavadinimą: nuo šiol garsiojo prancūzų impresionisto pastelė vadinasi „Ukrainiečių šokėjos“. Paveikslas, kurį muziejus įsigijo 1998 m., yra vienas iš ciklo piešinių, veikiausiai sukurtų 1899 m. Jo atsiradimas siejamas su XIX a. pabaigos politiniais įvykiais.
1894 m. pradžioje Prancūzija ir Rusija sudarė gynybinį aljansą prieš Vokietijos Reichą, Austriją-Vengriją ir Italiją. Po dvejų metų šis aljansas buvo sustiprintas valstybiniu caro Nikolajaus II vizitu į Paryžių. Diplomatinis suartėjimas tapo impulsu prancūzams, tuo metu itin mėgusiems įvairius folkloro motyvus, atkreipti dėmesį į slavų kultūrą. Užsienio menininkų pasirodymai sulaukė didelio populiarumo Paryžiuje: turtingi miestiečiai, ribotai galėję keliauti po Europą, plūdo stebėti egzotiškų kultūrų atstovų.
Šokėjos nėra rusės ir niekada jomis nebuvo. Tai ukrainiečių šokėjos, kurias pavaizdavo puikus prancūzų impresionistas.
Šie pokyčiai atsispindi ir vėlyvuose E.Degas darbuose. Tapytojas buvo tiesiog apsėstas aistros atvaizduoti XIX a. Paryžiaus šokėjas ir per kelis dešimtmečius sukūrė šimtus piešinių, paveikslų ir skulptūrų, kuriuose įamžino daugiausia balerinas. Minėtame kūrinyje tapytojas pavaizdavo šokėjas iš kolektyvo, kuris gastroliavo Paryžiuje ir koncertavo garsiausiose Prancūzijos sostinės vietose, įskaitant „Mulen Ružą“, „Folies Bergère“.
Nacionalinei Londono galerijai priklausančiame kūrinyje vaizduojama grupė jaunų šokėjų, dėvinčių tradicines baltas ukrainietiškas sukneles, plaukus pasipuošusių ryškios mėlynos ir geltonos – nacionalinių Ukrainos spalvų – juostomis.
Kai kurie meno istorikai šį kūrinį sieja su su Sergejaus Diagilevo 1908-aisiais Paryžiuje rodytu Boriso Musorgskio operos „Borisas Godunovas“ pristatymu ir po metų vykusiu pirmuoju „Rusų baleto“ pasirodymu. Tuo metu didelė dalis Ukrainos dar priklausė Rusijos imperijai, todėl pastelių ciklas, kuriam priklauso ir minėtasis kūrinys, buvo pavadintas „Rusų šokėjos“.
Kiekviename ciklo darbe vaizduojamos skirtingais drabužiais apsirengusios šokėjos. Vis dėlto esama nuomonės, kad ir kituose paveiksluose gali būti atvaizduotos ukrainietės. Pvz., vienoje pastelėje gali būti vaizduojamas tradicinis ukrainietiškas Saulės pagerbimo šokis.
Viešosios nuomonės galia
Galerijos atstovai aiškina, kad šio paveikslo pavadinimas ne vienus metus buvo nuolatinis diskusijų objektas, tik Ukrainos įvykių kontekste jam imta skirti daugiau dėmesio. Vis dėlto sprendimas priimtas, kai prieš tris savaites Londone gyvenanti ukrainietė Tanja Kolotuša instagrame kreipėsi į galerijos atstovus.
„Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje (2022 02 24), aš nuolat galvojau apie šį kūrinį. Reikalas tas, kad šokėjos nėra rusės ir niekada jomis nebuvo. Tai ukrainiečių šokėjos, kurias pavaizdavo puikus prancūzų impresionistas. Rusija / rusai pasisavino ir tebesavina daugybę Ukrainos kultūros elementų. Viena iš priežasčių, kodėl Kremlius ir jų diktatorius įsiveržė į mano šalį, yra noras turėti Kyjivo Rusios istoriją!“ – rašė moteris.
T.Kolotuša rašė buvusi įkvėpta kitos ukrainietės, Mariam Naiem, įrašo feisbuke, skirto Los Andžele esančiam „Getty“ muziejui. M.Naiem piktinosi jame prieš šešerius metus matytu E.Degas kūriniu, kurio prierašas jai priminė, kad Ukrainos paveldo kultūrinis pasisavinimas vis dar yra įprasta praktika. „Ukraina tuo metu buvo Rusijos imperijos galios dalis, tačiau Indijoje XIX a. sukurto meno juk nepavadinsite britiškuoju, tiesa?“ – rašė ji.
„Ar tam, kad prasidėtų pokyčiai kultūros fronte, turime palaukti, kol Ukraina laimės karą?“ – tautietei antrino ir T.Kolotuša. Po savaitės Nacionalinė Londono galerija pateikė atsakymą: kūrinio pavadinimas pakeistas.
Tikisi istorinės tiesos
Intelektualai reiškia viltį, kad panašiu pavyzdžiu paseks ir daugiau pasaulinių kultūros institucijų, iki šiol nedovanotinai aplaidžiai besielgusių su Ukrainos menu ir menininkais. Neseniai Ukrainos instituto direktorė Londone Olesia Chromeičuk žurnale „Der Spiegel“ apgailestavo, kad Londono galerijose ar muziejuose, kuriuose eksponuojami SSRS meno ar kino eksponatai, nuolat susiduria su sąmoningu ar atsainiu požiūriu, kai Ukraina yra laikoma Rusija.
„Retas atvejis, kai ukrainietis nepristatomas kaip rusas, – rašė ji. – Kuratoriai be skrupulų žydų, baltarusių ar ukrainiečių meną ir menininkus pristato kaip rusus. Retais atvejais, kai ukrainietis nepristatomas kaip rusas, jis ar ji gali būti pristatomas kaip gimęs Ukrainoje, kaip kad nutiko kino režisieriaus Oleksandro Dovženko atveju vienoje iš pagrindinių revoliucinio meno parodų Londone.“
Jos teigimu, kiekviena paroda apie buvusią Sovietų Sąjungą yra „tyčinis ar tiesiog neapgalvotas regiono kaip vienos begalinės Rusijos interpretavimas“ – „būtent taip, kaip norėtų ją matyti dabartinis Rusijos Federacijos prezidentas“.
