Pavieniai asmenys ir grupelės žmonių, įskaitant šeimas su mažais vaikais, ėjo savo akimis pamatyti oficialaus prie rūmų vartų iškabinto pranešimo apie netektį.

Tarp juodų rūmus juosiančios tvoros virbų žmonės pynė po vieną narcizą, kiti ant šaligatvio prie tvoros dėjo gėlių puokštes ir nacionalines vėliavas. Saulėtą pavasario dangų užtraukė debesys.

Pasklidus žiniai apie netektį įsivyravo niūrios nuotakos, tyloje išsiskirdavo tik pro šalį pravažiuojančių automobilių gausmas ir susirinkusiųjų šnabždesiai. Kai kurie atėjusieji atrodė labai susijaudinę.

„Jis buvo istorinė figūra“, – sakė 31 metų Sarah Allison (Sara Elison), atėjusi prie rūmų su savo ketverių metų dukrele.

„Tai tikrai liūdna diena. Jis nugyveno nuostabų ir įvairiapusį gyvenimą, tai didelė netektis jo šeimai ir jo sutuoktinei, nes jie buvo neišskiriami“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Viena didžiausių Londono įžymybių Bakingamo rūmai tapo viena pagrindinių vietų, kur žmonės ateidavo parodyti savo liūdesį po Velso princesės Dianos žūties 1997 metais.

Netoliese esančiuose Klarenso rūmuose gedinčiųjų minios rinkosi 2002 metais, kai mirė  karalienės Elizabeth II 101 metų motina, taip pat vadinta karaliene Elizabeth.

Vietos vyriausybės pareigūnas Chrisas Greenas (Krisas Grinas) prie Bakingamo rūmų atskubėjo vos išgirdęs niūrią žinią.

„Esu vietinis, todėl ėjau čia kai mirė karalienė motina, Diana, o dabar atėjau tyliai viską apmąstyti ir atiduoti pagarbą“, – sakė 57 metų vyras.

„Labai svarbi buvo jo parama karalienei, – kalbėjo jis. – Dėl jo amžiaus ir pastaruoju metu kilusių sveikatos problemų ši žinia nebuvo labai netikėta, tačiau dabar yra viena tų akimirkų, kurią prisiminsime kaip svarbią žvelgdami atgal.“

Tarp žmonių vaikštinėję uniformuoti policijos pareigūnai tyliai perspėdavo atėjusiuosius laikytis saugaus fizinio atstumo, siekiant išvengti koronaviruso plitimo.

Nors dėl COVID-19 įvesti suvaržymai yra laisvinami, tačiau atėjusiųjų buvo mažiau, nei susirinktų tokio reikšmingo karališkajai šeimai įvykio atveju kitomis aplinkybėmis.

Tačiau daug žmonių vis tik jautė pareigą oficialiai pareikšti savo pagarbą velioniui princui.

„Garbė būti čia dėl princo Philipo, – sakė viena moteris, prisistačiusi Sandros vardu. – Jis buvo tarnystės ir atsidavimo savo šaliai įsikūnijimas. Jis buvo svarbus pasaulio veikėjas, tad malonu matyti, kad atėjo tiek daug žmonių.“

„Jis buvo vienos stipriausių pasaulio šeimų patriarchas. Manau, kad tai yra lemtinga akimirka karališkajai šeimai, karalienė juo pasikliovė, taip pat nemanau, kad šios netekties dydis bus suvoktas“, – kalbėjo moteris.