Skandalas pagrįstas klastote?

Buvęs FTB informatorius Aleksandras Smirnovas, kurio perduotos žinios apie prezidentą Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį tapo sunkių kaltinimų jiems pagrindu, sulaikytas praėjusią savaitę.

JAV ir Izraelio pilietybes turintis vyras 2020 m. FTB teigė iš savo kontaktų Ukrainos energetikos įmonėje „Burisma“ sužinojęs, jog H. Bidenas ir jo tėvas 2015–2016 m. gavo po 5 mln. dolerių kyšį, kad koncerną „apsaugotų nuo visų galimų problemų“.

2014–2019 m. H. Bidenas buvo šios bendrovės Stebėtojų tarybos narys, o J. Bidenas iki 2016 m. kaip JAV viceprezidentas buvo atsakingas už Vašingtono politiką Ukrainos atžvilgiu.

Tačiau vėliau atliktas tyrimas atskleidė, kad A. Smirnovas su „Burisma“ atstovais ryšius užmezgė tik 2017 m. Savo informaciją apie „Burismą“ jis pateikė tik 2020 m., kai J. Bidenas stojo į dvikovą su Donaldu Trumpu.

Antradienį teismui pateiktame dokumente prokurorai nurodė, kad po pernai lapkritį įvykusio susitikimo su Rusijos žvalgybos pareigūnais A. Smirnovas toliau aktyviai skleidė naujus melus, galinčius turėti įtakos JAV rinkimams. Anot agentūros AFP-ELTA, tai teigiama JAV Nevados apygardos teismui pateiktame specialiojo patarėjo Davido Weisso ir kitų prokurorų dokumente.

Prokurorų teigimu, nuo 2010 m. su FTB bendradarbiavusio A. Smirnovo elgesio motyvas – priešiškumas J. Bidenui. Žiniasklaidos teigimu, iki tol informatorius FTB teikė įvairių gandų apie Rusijos oligarchus ir atrodė svarbus, nes aiškino turįs ryšių su užsienio žvalgybomis.

A. Smirnovas yra kilęs iš Ukrainos, XX a. pabaigoje emigravo į Izraelį, vėliau šešiolika metų gyveno Kalifornijoje, o prieš dvejus metus Las Vegase persikėlė į milijono dolerių vertės butą, kurį, kaip teigiama, nupirko jo ilgametė draugė. A. Smirnovas angliškai kalba su ryškiu rusišku akcentu ir, pasak jo advokato, serga rimta akių liga, dėl kurios praėjusiais metais prireikė septynių operacijų. Tyrimo metu nustatyta, kad jis valdo 6 mln. dolerių vertės turtą.

A. Smirnovui pateiktas kaltinimas dėl melagingo pareiškimo ir dėl melagingo ir fiktyvaus įrašo sukūrimo, susijusio su FTB tyrimu. Jei bus pripažintas kaltu, jis gali būti nuteistas laisvės atėmimu iki 25 metų.

S. Kirijenka išdėstė pagrindinius „ukrainiečių“ grupės tikslus: diskredituoti Ukrainos karinę politinę vadovybę; demoralizuoti kariuomenę; dezorientuoti Ukrainos gyventojus.

S. Kirijenkos operacija

Bliūškanti tariamos Bidenų korupcijos Ukrainoje istorija – tik viena istorija, parodanti, kaip, naudojant primityvias informacijos priemones, manipuoliuojama Vakarų visuomene.

Nuo 2023 m. sausio Rusija prieš Ukrainą vykdo kryptingą dezinformacijos kampaniją, skirtą tiek Ukrainos, tiek Vakarų auditorijai. Ja siekiama pakirsti ukrainiečių ir sąjungininkų pasitikėjimą Ukrainos karine ir politine vadovybe, sukelti sumaištį Ukrainos visuomenėje.

Tokią išvadą pateikė laikraščio „The Washington Post“ žurnalistai, išanalizavę tūkstančius įrašų socialiniuose tinkluose, šimtus vadinamuosiuose trolių fabrikuose sukurtų istorijų, daugiau kaip 100 Kremliaus dokumentų, kuriuos gavo viena Europos žvalgybos tarnyba.

Pagrindinis kampanijos organizatorius – Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka. Pernai sausį jis nurodė grupei Rusijos pareigūnų ir politikos technologų įsitvirtinti Ukrainos socialiniuose tinkluose, kad būtų galima skleisti dezinformaciją.

Kampanijai, orientuotai į destabilizaciją pačioje Ukrainoje, vadovavo vienas artimiausių S. Kirijenkos pavaduotojų Aleksandras Charičevas.

Vadinamosios europietiškos propagandos grupės tikslas – pakirsti Vakarų šalių, ypač Prancūzijos ir Vokietijos, paramą Ukrainai. Jai vadovavo Tatjana Matvejeva, dar viena S. Kirijenkos pavaduotoja ir Kremliaus informacijos ir ryšių technologijų plėtros departamento vadovė.

Klaidinti ir kiršinti

2023 m. sausio 16 d. susitikime S. Kirijenka išdėstė pagrindinius „ukrainiečių“ grupės tikslus: diskredituoti Ukrainos karinę politinę vadovybę (kelti diskusijas apie vadinamojo elito privilegijas, tariamas derybas už V. Zelenskio nugaros, skleisti melą apie sąjungininkų tiekiamų ginklų pardavinėjimą, tariamas Valerijaus Zalužno politines ambicijas); demoralizuoti kariuomenę (skleisti melą apie nuostolius fronte); dezorientuoti Ukrainos gyventojus.

„Washington Post“ gauti dokumentai rodo, kad kampanijos „pažanga“ buvo akylai stebima ir kone kas savaitę aptariama per susitikimus Kremliuje. Maskvoje strategai rengė prezentacijas, kuriose buvo rodomi populiariausi įrašai socialiniuose tinkluose, referuojama apie pasitikėjimo V. Zelenskiu ir Ukrainos karine vadovybe reitingo pokyčius.

Tarp melagienų laikraštis mini įrašą feisbuke apie tai, kad esą žuvusio ukrainiečio kario šeima neva negavo jokios pagalbos iš valstybės – įrašas surinko daugiau kaip 2 mln. peržiūrų.

„Telegram“ programėlėje platintas suklastotas vaizdo įrašas, esą pagrindinis Kyjivo tikslas – kovoti iki paskutinio ukrainiečio, 4,3 mln. peržiūrų sulaukęs įrašas feisbuke, kad V. Zalužnas gali tapti kitu Ukrainos prezidentu. Pernai gegužę pasipylė tekstai, neva „Zelenskis laikosi įsikibęs sosto. Ukrainoje likviduojama demokratija“, birželį kurstytos aistros dėl neva iš viešumos dingusio V. Zalužno.

100 komentarų per dieną

„Washington Post“ cituojamoje ataskaitoje teigiama, kad 2023 m. dešimtys Kremliaus pasamdytų trolių kas savaitę Ukrainos socialiniuose tinkluose sukurdavo daugiau kaip 1 300 pranešimų ir 37 tūkst. komentarų. Už 100 komentarų per dieną jie gaudavo iki 60 tūkst. rublių (660 JAV dolerių) per mėnesį.

Pranešimuose vadovams kampanijos strategai daugiausia dėmesio skyrė sukurto turinio kiekiui ir bendram peržiūrų skaičiui, tačiau per pirmuosius penkis mėnesius nepateikė jokių įrodymų, kad šios pastangos daro kokį nors poveikį ukrainiečiams.

Kremliaus atliktos apklausos rodė, kad pasitikėjimas V. Zelenskiu išliko stabiliai aukštas: vasario–birželio mėnesiais prezidentu pasitikėjo nuo 68 iki 73,3 proc. ukrainiečių. Tuo pat metu nuo rugpjūčio mėnesio dokumentuose teigiama, kad šis rodiklis esą sumažėjo iki 65,4 proc.

Dokumentai rodo, kad Maskvos pareigūnai kartais išreikšdavo nusivylimą dėl nesugebėjimo pakirsti V. Zelenskio reitingų. „Vienas iš jų kartą skundėsi, kad Ukrainos prezidentas yra tarsi Bradas Pittas, pasaulinė žvaigždė, kurios įvaizdžio neįmanoma sugadinti“, – rašoma straipsnyje.

JAV laikraštis pastebi, kad įvertinti Kremliaus apklausų tikslumą ir jų technologiją sudėtinga. Ukrainos Razumkovo centro 2023 m. liepą atlikta apklausa rodė, kad pasitikėjimas V. Zelenskiu siekia 81 proc., o 2024 m. vasarį – 69 proc.

Kūrė klonus

Dirbdami su auditorija Ukrainoje Kremliaus troliai naudojosi vadinamųjų antrininkų technologija, kai sukuriami identiški Vakarų žiniasklaidos priemonių, vyriausybių ar politikų puslapiai ar profiliai socialiniuose tinkluose, juose paskelbiamas prieš Ukrainos vyriausybę nukreiptas turinys.

Pvz., pernai balandį troliams siūlyta V. Zelenskį vadinti JAV ir NATO scenarijaus vykdytoju, skleisti žinią, esą Vakarų sąjungininkai pavargo nuo karo, skelbti suklastotus tariamai Ukrainos vyriausybės dokumentus, neva įrodančius korupcines pirkimų schemas, V. Zelenskio ir jo šeimos narių sąskaitas Vakarų bankuose. Šiuo tikslu buvo sukurta šimtai straipsnių ir tūkstančiai įrašų socialiniuose tinkluose prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis.

Už prorusiškus komentarus žinomose Vakarų žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose rusai buvo pasirengę mokėti iki 39 tūkst. JAV dolerių. Kainoraštyje nurodoma, kad tokius pasakymus turėtų skleisti apžvalgininkai, nuomonių formuotojai, buvę diplomatai, pareigūnai, profesoriai ir pan. Iš dokumentų neaišku, ar kas nors už tai gavo pinigų ir kokiu mastu Kremliui pavyko pasiekti, kad tokia medžiaga būtų paskelbta Vakarų leidiniuose.

Identifikuota mažiausiai septyniolika klonuotų žiniasklaidos priemonių, įskaitant „Bild“, „20minutes“, „Ansa“, „The Guardian“, rbc.ua svetaines.

Pasak „Washington Post“, antrininkų operacija pirmą kartą buvo įvykdyta feisbuke dar 2022-ųjų rugsėjį, vėliau jos požymių pastebėjo Prancūzijos valdžios institucijos.

Kai pernai rugsėjį netikroje Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock paskyroje buvo paskelbta, kad „karas Ukrainoje baigsis po trijų mėnesių“, Vokietijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą, kurio metu aptiko daugiau kaip 50 tūkst. netikrų paskyrų, kurios koordinavo prorusišką propagandą.