Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) anksti penktadienį, po ilgiau negu tris valandas trukusio įtempto susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) pareiškė, kad didžiulio masto finansinės pagalbos Atėnams programa „grįžo į savo vėžes“.

„Procedūra grįžo į savo vėžes, – sakė A.Cipras, pažadėjęs artimiausiomis dienomis pateikti skolintojams naują reformų sąrašą, kad užsitikrintų labai reikalingas kreditavimo programos išmokas. – Aišku, kad Graikija neturės imtis recesinių priemonių.“

Kaip nurodoma pranešime, paskelbtame penktadienį po premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) derybų su Europos lyderiais, Graikija sutiko artimiausiomis dienomis pateikti savo skolintojams naują reformų sąrašą, kad užsitikrintų išmokas pagal finansinio gelbėjimo programą.

Pranešime, pagrįstame praeitą mėnesį pasiektu susitarimu pratęsti Atėnų skolinimąsi pagal Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos programą, sakoma, kad „Graikijos vadovybė valdys reformas ir pateiks išsamų konkrečių reformų sąrašą artimiausiomis dienomis“.

„Abipusio pasitikėjimo dvasioje mes visi įsipareigojome paspartinti darbą ir kiek įmanoma greičiau jį užbaigti“, – nurodoma pranešime.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Graikijos premjero prašymo ketvirtadienį vakare viršūnių susitikimo kuluaruose surengė specialias derybas tarp A.Cipro, A.Merkel, F.Hollande'o, Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio), Europos centrinio banko vadovo Mario Draghi (Marijaus Dragio) ir olandų finansų ministro Jeroeno Dijsselbloemo (Jeruno Deiselblumo), vadovaujančio euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei.

Po derybų paskelbtame pareiškime teigiama, kad 19-os Eurogrupei priklausančių valstybių finansų ministrai „pasirengę vėl susirinkti kiek įmanoma greičiau“.

Graikijos skolintojai vasarį sutarė pratęsti 240 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programą šiai šaliai mainais į įsipareigojimą, kad naujoji A.Cipro kairiųjų vyriausybė įgyvendins į taupumą orientuotas reformas.

Graikija siekia, kad jai kuo skubiau būtų išmokėta paskutinė maždaug 7 mlrd. eurų išmoka pagal ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos programą, kad šalis išvengtų jau artimiausiomis dienomis jai gresiančio nemokumo ir potencialiai pragaištingo pasitraukimo iš euro zonos.

Tuo tarpu Briuselis atsisako duoti pinigų, kol nėra tikras dėl Atėnų pasirengimo įgyvendinti reformas.